Kaip gamtos stichija doroja būstą, Sokelių kaimo vienkiemio šeimininkas regėjo savo akimis grįždamas namo. Buvo šiek tiek po 18 val., kai eidamas keliu vyras išvydo žaibo blyksnį savo kiemo link. Vėliau sokeliškis pasakojo, jog priėjus arčiau perkūnas dar kartą trenkė į medį prie namų, o šių stogą jau gaubė liepsnos.
Namo šeimininkas tuoj pat surinko Bendrojo pagalbos centro numerį 112. Į nelaimės vietą pirmieji atvyko Ramygalos ugniagesiai, netrukus prie jų prisijungė ir gelbėtojai iš Panevėžio.
Į vietą atvykus ugniagesiams, medinis namas jau degė atvira liepsna, ugnis buvo prarijusi stogą.
Malšinti liepsnas vienkiemyje gelbėtojams nebuvo taip paprasta. Iki atokaus namo nėra jokio privažiuojamo kelio. Techniką palikę pievoje maždaug už 150 metrų nuo gaisravietės, ugniagesiai vandenį leido per nutiestą magistralinę liniją.
Nors ugniagesiai spėjo išgelbėti namo sienas, ugnis padarė didžiulę žalą: supleškėjo stogas, vandeniu sulieti kambariai. Kol kas name gyventi neįmanoma.
Šeimininkas pasakojo, kad medinių rąstų namelis statytas dar prieš II pasaulinį karą. Jo turtas nebuvo draustas.
„Dar nesu mates, kad spalio mėnesį perkūnija pasirodytų“, – guodėsi vandens pilnus kambarius po gaisro žurnalistams rodęs vyras.
Kad senas medinukas užsiliepsnojo nuo žaibo iškrovos, patvirtino ir Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.
Į nelaimės vietą namų netekusiam vyrui pasiūlyti pagalbos atvyko ir Ramygalos seniūnas Valdas Chirv.
Pasak seniūno, gaisro suniokoto namo šeimininkas neturi nuolatinio darbo, jis už socialinę pašalpą dirba pavienius darbus Garuckų kaime.
Žurnalistams po nelaimės sodybos šeimininkas pasakojo apdegusiame būste neliksiąs – kraustysiąsis pas jį priimti sutikusius gyventojus.
„Namas stovi atvirame lauke, aplink nėra didelių medžių, kitų statinių – turbūt dėl to žaibas ir nusitaikė“, – svarstė V. Chirv.
Jis prisipažįsta per pastarąjį dešimtmetį neatsimenantis atvejo, kad žaibas būtų nusitaikęs į gyvenamąjį pastatą.
Siautėjęs vėjas su lietumi ir perkūnija ketvirtadienio vakarą ramygališkius trumpam buvo palikę be elektros. Seniūnas taip pat sulaukė pranešimo apie Ramygaloje ant kelio užvirtusį medį. Jį savininkai patraukė nuo gatvės ir pasiliko malkoms.
„Buvo po tokio vėjo pilna gatvėse prikritusių šakų. Kelioms minutėms per audrą likome be elektros. Daugiau nieko baisaus nemačiau“, – pasakojo penktadienio rytą Ramygalą apžiūrėjęs seniūnas.
Medžiai ant važiuojamosios kelio dalies tą vakarą virto ir Krekenavos seniūnijos Lazdynėlių kaime, Karsakiškio seniūnijos Beržynės kaime.
Stichija neaplenkė ir Panevėžio. Aldonos gatvėje, daugiabučių namų pašonėje, vėjas nulaužė seną medį, toks pat virto ir Nepriklausomybės aikštėje.
Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas penktadienį informavo, kad po audros ryte elektros tiekimas jau buvo atkurtas maždaug 35 tūkst. namų ūkių. Bet su elektros sutrikimais vis dar buvo susidūrę apie 3 tūkst. klientų, tarp jų – ir Panevėžio krašto žmonės.
„Gedimai toliau šalinami – tam sutelktos padidintos darbuotojų pajėgos. Specialistai iš visos šalies dirba vietose, kur gedimų fiksuojama daugiausia. Plušame Klaipėdos, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio rajonuose“, – kalbėjo atstovas spaudai.
Penktadienį ryte Panevėžio rajone be elektros buvo daugiau nei 100 namų ūkių.