Spalio vidurio Panevėžyje būta ir labai šilto, kai termometro stulpeliai perkopė 20 laipsnių, ir gana šalto, kai spigino beveik 10 laipsnių šaltis. G. Karaliūnaitės nuotr.

Vėluojanti bobų vasara – su staigmenomis

Vasariškai sušilę orai ir džiugina, ir stebina. Kai kuriuose miestuose fiksuojami net nauji šilumos rekordai. Vis dėlto tokia šiluma rudens vidury nors ir nedažnas, tačiau nėra itin neįprastas reiškinys Lietuvoje.

Hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko teigimu, šiltus orus lemia nuo Azorų salų Atlanto vandenyne nusitęsiantis anticiklonas.

Tiesa, šiemet bobų vasaros sulaukta vėlokai. Paprastai ji apsilanko nuo trečiojo rugsėjo dešimtadienio iki spalio pradžios. Tad spalio vidurys ar net trečias spalio dešimtadienis – jau gana vėlyvas laikas vasariškai šilumai.

Pasak D. Valiuko, šią savaitę ir kitos savaitės pradžioje dar turėtų džiuginti malonūs orai, kai temperatūra laikysis netoli 20 laipsnių. Panevėžyje prognozuojama apie 16–17 laipsnių šiluma. Naktys šiuo metų laiku taip pat pakankamai šiltos – apie 10 laipsnių šilumos.

O pirmadienį Vilniuje oras sušilo iki 20,5 laipsnio – tai tik puse laipsnio daugiau nei ankstesnis šilumos rekordas, užfiksuotas dar 1918 metais. Pirmadienį šilčiausia buvo Varėnoje – net 21,9 laipsnio, Kybartuose termometro stulpelis rodė 21,4, o Kaune – 20,9.

Svilino ir šaltis

D. Valiuko teigimu, spalio viduryje yra buvę įvairiausių orų – ir nemenko šalčio, ir šilumos. Pavyzdžiui, žemiausia temperatūra spalio 17 dieną fiksuota Varėnoje 1971 metais – 9,2 laipsnio šalčio, o šilčiausia buvo 1990 metais Kybartuose – 22,4 laipsnio.

Panevėžyje rekordiškai šiltas buvo praėjusių metų spalio vidurys. Pernai spalio 14-ąją Aukštaitijos sostinėje oras įšilo iki 20,1 laipsnio, šįmet tą pačią dieną – iki 19,6. O praėjusių metų spalio 17-ąją panevėžiečiai mėgavosi 18,5 laipsnio šilumos.

„Ko gero, praėję metai nebuvo išskirtiniai, bet tokia aukšta temperatūra tikrai nėra įprastas reiškinys šiuo metų laiku“, – sako D. Valiukas.

Šalčiausia spalio 17-oji Panevėžyje užfiksuota 1976 metais, kai oro temperatūra nukrito iki 4,6 laipsnio šalčio.

Suklaidino augalus

Orų išdaigos turi įtakos ir augalams. Kėdainiškiai šiomis dienomis fotografuoja neįprastus rudens viduryje reiškinius – miesto gatvėse pražydusius kaštonus, o viename iš kiemų Kėdainiuose žiedus išskleidė braškės.

Nors, pasak D. Valiuko, gamta dar nebuvo spėjusi persiorientuoti į visišką rudenį, visgi tokiu metų laiku prasiskleidę žiedai yra anomalija ir, nors jie traukia akį, tas augalams nėra gerai. Kaštonai atiduoda labai daug energijos, kad subrandintų žiedus, ir taip išeikvoja energiją, reikalingą peržiemoti.

Skaičiai

Lietuvoje aukščiausia temperatūra užfiksuota 1994 metų liepos 30 dieną Zarasuose – 37,5 laipsnio karščio, žemiausia – 1956 metų vasario 1 dieną Utenoje. Tuomet svilino 42,9 laipsnio speigas.