-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dar pernai gruodį ties Smėlynės ir Geležinkelio gatvių sankirta iškilęs stendas skelbė, kad čia iškils išvaizdus prekybos paskirties pastatas.
Projekte buvo nurodoma, kad prie pervažos turėtų iškilti beveik 665 kv. m pastatas su rūsiu ir automobilių stovėjimo aikštele. Prekybos paskirties patalpose numatytos 9 darbo vietos, o vienu metu čia būtų aptarnaujama iki 87 gyventojų.
Dabar ir pats stendas su būsimojo statinio vizualizacija dingęs, ir privatus sklypas liko nepaliestas, apaugęs iš po sniego styrančiomis piktžolėmis. Vietoje modernaus pastato čia auga pilamų šiukšlių kalnai.
„Neslėpsiu, man gėda prieš giminaičius, atvažiuojančius į svečius. Pirmas vaizdas, kurį pamato atvažiavę į šį rajoną, – turbūt dešimtmečius nešienautas sklypas, o jame – šiukšlės. Atrodo, tarsi važiuotų pas didžiausius apsileidėlius“, – piktinosi Rožyno gyventoja Genutė Bieliauskienė.
„Deja, gyvenimas rodo, kad neretai verslininkų norai nesutampa su galimybėmis“, – į klausimą, kodėl Smėlynės ir Geležinkelio gatvių kampe dar neprasidėjo planuotos statybos, atsakė Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis.
Jis neslėpė, jog, būdamas architektas, puikiai mato, kad planas Smėlynės-Geležinkelio gatvių sankirtoje statyti prekybos paskirties pastatą nėra geras sumanymas. Visų pirma, eismas toje vietoje sutvarkytas taip, kad į teritoriją automobiliu būtų galima patekti tik Smėlynės gatve važiuojant į centrą. Jei į parduotuvę panorėtų užsukti važiuojantieji link Rožyno, jiems tektų sukti ratą ir važiuoti aplink Alyvų, Žalgirio, Geležinkelio gatvėmis.
Dar prieš metus ties Smėlynės ir Geležinkelio gatvių kampu stovėjusiame informaciniame stende buvo nurodyta, kad prekybos paskirties statinio užsakovas – Vilniuje įkurta bendrovė „Primestus“.
„Manyčiau, kad gali būti taip, jog parduotuvės statybos sumanytojai siekė projektą įsiūlyti investuotojams. Galbūt jų nerado“, – svarstė S. Glinskis.
Paskambinus „Primestus“ viešai skelbiamu telefonu, atsiliepęs vyriškis neslėpė apmaudo.
„Nežinau, kaip ištaisyti klaidą, kad daugiau žmonės nebeskambintų privačiu mano telefonu ir nebesiteirautų apie tą įmonę. Nieko bendro niekada nesu su ja turėjęs“, – patikino vyras.
Tačiau atsiliepęs būsimojo pastato projektuotojos – bendrovės „Idea in“ atstovas patikino, kad idėja šioje vietoje imtis statybų nėra palaidota.
„Šiuo metu rengiamas techninis projektas, tik jis dėl tam tikrų priežasčių strigo“, – „Sekundei“ pakomentavo architektų atstovas.
Kol kas Rožyno gyventojai gali guostis bent tuo, kad kuriant parduotuvės statybų planus, nugriautas toje vietoje stovėjęs avarinės būklės medinis namas. Tarpukariu pasistatytas Lietuvos kariuomenės savanorio, sovietmečiu nacionalizuotas ir paverstas to meto socialiniu būstu, ilgainiui namas liko itin nugyventas.
Vienu metu jį su nemažu sklypu įsigiję verslininkai čia buvo įkūrę šašlykinę. Bet gyvavo ji neilgai, nes pastatą nusiaubė gaisras. Vėliau gaisrai jame kildavo vienas po kito, o Rožyno gyventojai atakavo Savivaldybę su prašymais nugriauti vis deginamą pastatą ir išvaduoti juos nuo dažniausiai naktimis gaisro gesinti lekiančių ugniagesių sirenų.
Statybos jau turėjo virti ir Smėlynės bei S. Kerbedžio gatvių kampe. Šiame sklype panevėžiečiai verslininkai ketino statyti kebabinę. Buvo sukurtas ir šio dviejų aukštų pastato projektas.
„Kebabinė kol kas taip pat – tik planuose ir vizijose. Iki šiol statyti jos nebuvo galimybių dėl to, kad neišspręstas toje vietoje esančios žemės klausimas. Tai pramoninės paskirties žemė, tad statyt įmonės, kurioje ruošiamas maistas, nėra juridinių galimybių“, – aiškino S. Glinskis.
Vyriausiojo architekto žiniomis, 2022-aisiais turėtų įsigalioti Žemės įstatymo pataisos, suteikiančios teisę neužstatytose teritorijose valstybinėje žemėje už atitinkamą mokestį statyti verslui reikalingus pastatus.
