-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Per pirmąjį, vykusį pernai gruodį, profesinio mokymo įstaiga direktoriaus nesulaukė nė vienam iš kandidatų nesurinkus nė minimalaus 31 balo iš 50-ies galimų.
Už borto buvo palikti ir ilgametę vadovaujančio darbo patirtį turintys vadybos magistrai.
Panevėžio mokymo centras gyvuoja nuo praėjusių metų rugsėjo. Tokia mokykla gimė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai į vieną sujungus iki tol mieste veikusias tris profesines: Panevėžio darbo rinkos mokymo centrą, Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centrą ir Panevėžio profesinio rengimo centrą.
Tokią reformą ministerija motyvavo tuo, jog skirtingos mokyklos mokydavo tų pačių profesijų.
Dabar naujasis Panevėžio mokymo centras, pasak laikinai jam vadovaujančio Valentino Masilionio, turi 340 darbuotojų ir jame mokosi pustrečio tūkstančio siekiančiųjų įgyti profesiją.
„Labai būtų blogas variantas, jei mūsų centrą prijungtų prie kurios nors Vilniaus, Kauno ar kito didmiesčio profesinės mokyklos, o tokių kalbų jau tenka išgirsti.“
V. Masilionis
Sujungus profesines, paskelbtos ir naujosios mokslo įstaigos direktoriaus paieškos.
Konkursas eiti Panevėžio mokymo centro direktoriaus pareigoms ir uždirbti iki 3039 eurų neatskaičius mokesčių pirmąkart įvyko gruodžio 1-ąją.
„Sekundės“ žiniomis, jame dėl direktoriaus pareigų varžėsi trys kandidatai.
Tačiau konkursas liko bevaisis. Komisija, kurios sudėtyje buvo pačios ministerijos atstovų, taip pat dalyvavo Panevėžio mokymo centro pedagogų, moksleivių tėvų bei pačių moksleivių atstovai, nutarė, kad nė vienas dalyvis nevertas vadovauti naujajam Mokymo centrui.
Šiuo metu priimami kandidatų dokumentai dalyvauti antrajame konkurse. Jis numatytas balandį.
Konkurse į direktorius minimalaus balų skaičiaus nesurinkęs Tautvydas Anilionis teigia pajutęs, kad tvirta jo pozicija dėl profesinio rengimo šiandienos aktualijų nebeatitinka. „Sekundės“ nuotr.
V. Masilionis patikino pats nepretendavęs į direktorius, nebuvo ir atrankos komisijos nariu.
Jo žiniomis, tarp siekusių vadovauti šiam centrui – du panevėžiečiai, o trečiasis pretendentas – ne vietinis.
Reikalavimai būsimajam direktoriui keliami gana aukšti. Profesinės mokyklos vadovas privalo turėti ugdymo mokslų, verslo vadybos ar viešojo administravimo magistro diplomą, ne mažesnį kaip trejų metų pedagoginio darbo stažą, ne mažesnę kaip vienerių metų vadovavimo suaugusiųjų asmenų grupei patirtį.
Taip pat iš pretendentų reikalaujama nepriekaištingos reputacijos ir pakankamai gero anglų, prancūzų arba vokiečių kalbos mokėjimo.
Tam, kad būtų išrinktas laimėtojas, bent vienas atrankos dalyvis turi surinkti mažiausiai 31 balą. Didžiausias atrankos komisijos skiriamų balų skaičius gali siekti 50: 25 balais gali būti įvertintos atrankos dalyvio kompetencijos – t. y. gebėjimai, dar tiek pat yra tikimybė gauti puikiai pasirodžius per pokalbį su komisijos nariais.
„Nė vienas iš pretendavusiųjų į Panevėžio mokymo centro vadovus minimalaus 31 balo nesurinko, tad konkursas skelbiamas antrą kartą“, – „Sekundei“ komentavo informaciją apie konkursą teikianti ministerijos atstovė.
Sujungus tris Panevėžio profesines mokyklas į vieną, naujojo Mokymo centro kolektyvas iš būsimojo direktoriaus tikisi, jog šis bus reiklus visiems – ne tik dirbantiems, bet ir besimokantiems.
„Sekundės“ žiniomis, tarp pretendavusiųjų vadovauti Panevėžio mokymo centrui – du gerai žinomi panevėžiečiai: Dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas ir iki praėjusio rugsėjo Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centrui vadovavęs Tautvydas Anilionis.
Į klausimą, ar tikrai dalyvavo Mokymo centro vadovo konkurse, E. Žukauskas atsakė, kad tai yra asmeninė informacija, kurios jis nelinkęs viešinti.
„Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, ko klausiate, nesu linkęs ir komentuoti. Atsakinėsiu į klausimus apie politinius reikalus, o tai, ko klausiate – asmeniniai dalykai“, – teigė inžinierius, ekonomistas bei vadybos magistras E. Žukauskas.
O T. Anilionis neslėpė tikrai dalyvavęs konkurse.
„Pajutau, kad dabartinės sistemos nebetenkina manoji pozicija, kurią išsakiau ir komisijai. Sakiau, kad nebuvo teisinga panaikinti Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centrą, nes tai buvo išties stipri mokykla. Suprantu, kad manasis supratimas apie profesinį ugdymą komisijai netiko, bet aš jo nekeisiu“, – kalbėjo T. Anilionis.
Buvęs profesinės mokyklos vadovas teigė dabar esantis bedarbis, kuriam jau beveik ant nosies pensija.
„Profesinei mokyklai vadovavau daugiau nei dvidešimt metų, dabar aš – laisvas pilietis“, – kiek ironizavo T. Anilionis.
Jis – švietimo vadybos magistras, kaip pats tvirtina, mokantis anglų bei lenkų kalbas.
Apie tai, kad paskelbtas konkursas į Panevėžio mokymo centro vadovus, informuoja ir Panevėžio savivaldybė, pabrėždama, kad šiai profesinei mokyklai būtinas kompetentingas lyderis, sustiprinsiantis profesinio mokymo kokybę. Teigiama, kad būtent menkos ateinančiųjų dirbti į įmones žinios ir prasti darbo įgūdžiai stabdo įmonių plėtros planus bei apsunkina investicijų pritraukimą į Panevėžį.
Laikinasis Panevėžio mokymo centro vadovas V. Masilionis svarsto, jog tam, kad būtų geri profesinės mokyklos rezultatai, nepakanka gerų specialistų bei geros technikos, reikia ir motyvuotų moksleivių, o to, pasak jo, stokojama.
Tad Panevėžio mokymo centras iš naujojo vadovo, pasak V. Masilionio, tikisi, jog šis bus reiklus visiems – ne tik dirbantiems, bet ir besimokantiems.
„Ir dar labai norime, kad direktorius turėtų stiprų stuburą ir išlaikytų Panevėžio mokymo centrą tokį, koks jis yra dabar. Labai būtų blogas variantas, jei mūsų centrą prijungtų prie kurios nors Vilniaus, Kauno ar kito didmiesčio profesinės mokyklos, o tokių kalbų jau tenka išgirsti“, – patikino V. Masilionis.
