-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Valstybės turto bankas apleistą ir nugyventą „Trimito“ stovyklą vaizdingo pušyno ir Lėvens upės apsuptyje, Bygailių kaime, pardavinėjo už 156 tūkst. eurų pradinę kainą.
Aukcionas ne tik pateisino, bet ir gerokai pranoko pardavėjų lūkesčius.
Jo laimėtojas pasiūlė kone dvigubai didesnę sumą.
Buvusią stovyklą įsigijo dvi bendrovės: didmenine prekyba naujais ir dėvėtais drabužiais bei avalyne besiverčiantis Mažeikiuose registruotas „Sideritas“ ir panevėžiečių vos prieš trejus metus įkurta „Ensiger“, užsiimanti nekilnojamojo turto nuoma.
Pastarosios vadovas Remigijus Kepenis teigė kol kas neapsisprendęs, ką toliau darys su nauju pirkiniu.
„Kol kas dar negaliu nieko pakomentuoti, patys dar nesame nusprendę, kokią veiklą šioje vietoje vystysime“, – aiškino R. Kepenis.
Kaip teigė Turto banko atstovė spaudai Jolita Skinulytė-Niakšu, balandžio pabaigoje vykusiame pirmajame aukcione varžėsi aštuoni dalyviai.
Nors gana dažnai tokie objektai parduodami iš kelinto karto, šįkart susidomėjimas pirkiniu nustebino pačius pardavėjus.
„Objektą pavyko parduoti jau pačiame pirmajame aukcione, o jo kaina pakilo iki 280 tūkst. eurų“, – komentavo J. Skinulytė-Niakšu.
Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, Bygailių kaime esantis beveik 13 hektarų žemės sklypas su 22 įvairios paskirties pastatais į Turto banko rankas pateko po to, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė, kad valstybei išlaikyti tik kelis mėnesius per metus dirbančią vaikų stovyklą yra per didelė našta.
Daugiau kaip penkis dešimtmečius veikęs „Trimitas“ užaugino ne vieną vaikų kartą.
Ir prieš pat uždarymą, nors ir nugyventas, buvo gana populiarus – vaikus traukė savo veiklomis ir stipriais vadovais, o tėvus – patraukliomis kainomis.
Moksleivių stovykla „Trimitas“ prieš likvidavimą kiekvieną vasarą sulaukdavo apie 500 vaikų. Tačiau ministerija suskaičiavusi, kad nuo sovietmečio didesnio remonto nemačiusios stovyklos atnaujinimas pareikalautų milžiniškų investicijų, kurios tikriausiai niekada neatsipirktų.
Daugelis jos vasarnamių apgailėtinos būklės – kiaurais stogais, trupančiais pamatais, atnaujinimo reikalauja ir santechnika bei elektra.
Stovykloje – net 22 pastatai, vandens bokštas su gręžiniu ir kiemo statiniai.
Nusprendus, kad racionaliausia stovyklą parduoti, jau prieš dvejus metus geresnis turtas ir inventorius buvo išvežtas į pajūryje veikiančias stovyklas, o visa kita – į sąvartyną.
Ir pardavėjai, ir Panevėžio rajono savivaldybė tikėjosi, kad naujų šeimininkų buvusiai stovyklai ilgai ieškoti neteks.
Nuo Panevėžio apie 26 kilometrus nutolusi stovyklavietė įsikūrusi vaizdingame sklype, kurią supa Lėvens upė ir brandus pušynas.
Į ją atvestos visos komunikacijos, inžineriniai tinklai.
Nors „Trimito“ stovykla miškingoje vietoje, atokiau nuo pagrindinio kelio Panevėžys–Kupiškis, privažiuoti prie jos galima asfaltuotu keliu.
Po žinios apie uždaromą vaikų stovyklą kilo nemenkas pasipiktinimas, tėvų bei švietimo darbuotojų bendruomenė, susibūrusi į iniciatyvinę grupę, su prašymu išsaugoti stovyklą kreipėsi ne tik į ministeriją, bet ir miesto bei rajono savivaldybes, Seimo narius.
Visgi jiems išsaugoti sentimentais apaugusios stovyklos nepavyko.
Ministerija būtų sutikusi perleisti jai našta tapusią moksleivių stovyklą rajono Savivaldybei, tačiau šioji kratėsi tokios dovanos.
Miestas taip pat nerizikavo dėl didelių investicijų reikalaujančios stovyklavietės.
Abi savivaldybės tvirtino, kad ne jų biudžetams užsikrauti tokią finansinę naštą.
