Teismo slenksčius Panevėžio Švč. Trejybės rektoratas dėl bėdų su gamta mina antrą kartą. Jau yra baigta administracinė byla, kurioje bažnyčios tarnai gavo įspėjimą už tai, kad pernai balandžio mėnesį šalia rektorato iškirto tujų gyvatvorę miesto ir kartu nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijoje.
Iš pradžių jiems buvo siūloma 200 eurų bauda, nes kraštovaizdį šeimininkai nusprendė pertvarkyti neteisėtai – be Savivaldybės leidimo. Tačiau ši bauda sušvelninta, kai paaiškėjo, jog tujas prieš metus jau buvo pagražinę vandalai. Šį įvykį užfiksavo ir policija. Rektorato vadovai vėliau tik norėjo susitvarkyti, nelegaliai iškirto nuniokotus bei atsodino naujus medelius.
Antrą kartą į teismą tas pats pažeidimas atkeliavo jau kaip civilinė byla. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) nori prisiteisti iš rektorato gamtai padarytą žalą. Už 92 tujas apskaičiuotas 4416 eurų nuostolis.
„Tujos yra saugotinas medis, joms kirsti saugomoje miesto teritorijoje reikia Savivaldybės leidimo. Be to, jos ten augo jau trisdešimt metų ir atsodinus naujais sodinukais po kelis eurus žala gamtai nėra atlyginta“, – teigė Panevėžio RAAD Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Albertas Kilevičius.
Tačiau Panevėžio Švč. Trejybės rektorato rektorius Simas Maksvytis ir jo advokatas Aleksandras Kočegarovas kategoriškai nepripažįsta, kad dėl tokio pažeidimo buvo sugadintas miesto kraštovaizdis. Anot jų, po vandalų išpuolio 2016 metais, kai buvo išlaužytos senos tujos, išdaužyti pastato langai, apgadintas monumentas, peizažą prie rektorato galėjo pataisyti tik nauji sodinukai.
„Nulaužyta buvo daug tujų. Jei būtume naujus medelius atsodinę tik jų vietoje, gyvatvorė būtų likusi visiškai nebelygi ir netvarkinga. Todėl ji visa buvo persodinta naujai. Tam reikėjo gauti leidimą ir mes dėl to kaltės nesiginame. Tačiau padarę žalą gamtai nepripažįstame“, – tvirtino A. Kočegarovas.
Jam pritariantis kunigas teigė, kad vandalai nuniokojo apie trečdalį senų rektorato tujų. Ir jei jis būtų nusprendęs medžius palikti, kiemas šiandien esą būtų panašus į šabakštyną. Be to, anot jo, viskas po išpuolio sutvarkyta neatlygintinai – iš rektorato lėšų.
Aplinkosaugininkų paklaustas, ar žino kokio amžiaus medžius išpjovė, S. Maksvytis teigė, kad jie jau augo jam pradėjus tarnystę rektorate. Čia jis vadovauja nuo 2013 m.
Dar vienas susidūrimas su aplinkosauga ir teismu kunigui, atrodo, labai nepatiko. Jis stengėsi tvardytis nereplikuodamas savo kaltintojams. Tačiau žurnalistams už tai kliuvo – S. Maksvytis piktinosi, kad viešinami bažnyčios reikalai ir ant jos pilamas purvas. Todėl jis paprašė teismo posėdžius skelbti uždarus. Bylą nagrinėjanti teisėja tam motyvų neišgirdo ir prašymą atmetė.
Komentarai
Bomžai myža ant paveldo – ponui Jakštui iki lemputės, o va pabandė kunigas sutvarkyti – bauda. Ką padarysi, Bažnyčia labai trukdo laisvai „gyventi“ kai kuriems personažams.
o ką tau bažnyčia davė – nudvėsk iš bado – vandens nepaduos.
Visiškas absurdas. Dabar tai gražiai sutvarkyta,Užaugs tos tujos daug gražesnės.
neuzaugs daug grazesnes
Ir kodėl tiek purvo pilama . Ar kažkam degina vidurius?
Šimtmečiui dovana- sutvarkytas miesto centras, pasodintos tujos, iškuoptas šiukšlynas ir dar trūksta baudos, kuri padengs kaukėtus žaliųjų nuostolius.
Bažnyčia – Lietuvoj ar negyvenamoj saloj?
nahrien visai nereijkalinga šarlatanų irštva
Ko čia burnojatės visi, pas mus įprasta bausti tuos kurie kažką daro.
Kažką dar? Ogi užsimanę rauna gražius medžius…
Teisme ne bažnyčios nuodėmė gamtai, o Aplinkos apsaugos departamento bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo Alberto Kilevičiaus negražus elgesys prieš Trejybės bažnyčios parapijiečius, kurie tvarkė aplinką, gražino miestą. Nejaugi šis žmogus to nesupranta, kad duoda Bažnyčią į teismą už padarytą gėrį, bilinėjasi
Amen 🙂