Teatro vadovas išpurvino svajonę

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• Aktualijos
• 2017.05.20 10:00

Neseniai Panevėžio teisme pristatyta Juozo Miltinio dramos teatro premjera „Mergaitės svajonė“ tapo tikru likimo pirštu šio monospektaklio režisieriui ir aktorei.

Linui Zaikauskui ir Erikai Račkytei į teismą gali tekti grįžti dar ne kartą, tik jau nebe kūrybos reikalais: scenos naujokė savo mokytoją kaltina seksualiniu priekabiavimu.

Kreipėsi į policiją

„Mergaitės svajonė“ – pagal Juroslavos Pulinovič pjesę pastatytas spektaklis, nukeliantis į dažnam nemalonią situaciją. Į aplinką, prieš kurią norėtųsi užsimerkti, tačiau esi priverstas joje nors trumpam apsilankyti ir susipažinti su nepatogiąja gyvenimo puse.

Toks šio kūrinio pristatymas šiandien itin ironiškai skamba vienintelei jo aktorei – 23-ejų E. Račkytei. Ji kartu su spektaklį režisavusiu J. Miltinio teatro vadovu L. Zaikausku savo darbą kovo mėnesį pristatė Panevėžio miesto apylinkės teisme. Tačiau premjera gali taip ir likti paskutinis šio spektaklio pasirodymas viešumoje. Tuo metu jo kūrėjams į teismą gali tekti grįžti dar ne kartą. Mat kovo 14 dieną Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo E. Račkytės pareiškimą. Jame aktorė teatro vadovą kaltina seksualiniu priekabiavimu.

Jauna aktorė Erika Račkytė (nuotraukoje – spektaklyje „Mergaitės svajonė“) įsitikinusi, kad ji ne viena nukentėjo nuo savo darbdavio draugystės. JMDT nuotr.

Draugiškumas peržengė ribas

E. Račkytė sako, kad pirmuosius signalus apie pavojų Panevėžio teatre įžvelgė nuo pat savo karjeros šioje įstaigoje pradžios. Tačiau lyg ir perdėtas vadovo lipšnumas naujokei pasirodė didelio draugiškumo išraiška.

„Į Panevėžį mane pasikvietė aktorius Emilis Pavilionis. Jis sakė, kad J. Miltinio teatras ieško jaunos aktorės, ir pasiūlė dalyvauti atrankoje. Kaip scenos naujokei, tai puiki proga tobulėti, tad nusprendžiau važiuoti“, – „Sekundei“ pasakojo iš Alytaus kilusi E. Račkytė.

Į atranką dar praeitų metų rudenį atėjo trys kandidatės. Jas vertino pats J. Miltinio teatro direktorius L. Zaikauskas.

Dėl vietos scenoje, pasak aktorės, teko įveikti įvairias provokuojamas užduotis. Todėl jaunai merginai nekilo jokių įtarimų, kad tai gali būti ir nesusiję su darbu.

Jos nuojauta dėl nederamo teatro vadovo elgesio sustiprėjo laimėjus minėtą atranką ir pasirašius darbo sutartį. Lietuvos edukologijos universitete teatro ir kino pedagogiką studijuojančiai alytiškei netrukus buvo pasiūlytas pirmas vaidmuo monospektaklyje, kurį režisavo pats L. Zaikauskas. Tačiau už tokią sėkmę naujokė prisimena sulaukusi prašymo pabučiuoti geradarį.

E. Račkytės teigimu, vėliau panašios užuominos dažnėjo ir įžūlėjo. Kol tariamas draugiškumas merginai nebeatrodė toks nekaltas. O tiesiai pasakyta režisieriaus frazė, kad aktorė vis tiek privalės su juo permiegoti, merginai galutinai sudėjo visus taškus šiuose santykiuose.

Lemtinga repeticija

Kreiptis į policiją E. Račkytę, anot jos, privertė tikras užpuolimas. Per vieną repeticiją teatro vadovas esą puolė prie jos, suėmė rankomis veidą, bandė bučiuotis ir graibytis. Savo nešvarius ketinimus jis tą patį vakarą esą pakartojo.

Išgąsdinta ir šokiruota aktorė jau ryte parašė policijai pareiškimą dėl tokių veiksmų.

„Toks išpuolis mano gyvenime – pirmas. Nukentėjo mano savivertė, išsigandau. Visokių minčių buvo: ar tylėti, ar ieškoti pagalbos? Tačiau pagalvojau, ką aš pasakysiu savo vaikams ir anūkams, kai jie susidurs su problemomis. Ar jie turės pavyzdį, jog reikia kovoti?“ – emocijas sunkiai tvardė E. Račkytė.

Tylėti ji nepanoro ir dėl kitų savo lyties atstovių. Po incidento pašnekovė teigė girdėjusi, kad J. Miltinio teatro vadovas nebe pirmą kartą priekabiauja prie jaunų merginų. Viena iš jų esą dėl tokio elgesio net nespėjo pradėti dirbti šioje įstaigoje.

Neišsižada svajonės

Tačiau Erikos kova kol kas dar vaisių nedavė – policijos pareigūnai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl įrodymų stokos. L. Zaikauskas aiškino, kad taip tiesiog mokė naujokę vaidinti. Tad pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į teismą civiline tvarka.

Pati pareiškėja tvirtina, kad įrodyti, jog L. Zaikauskas priekabiavo, gali. Įkalčius aktorė žada pateikti vėliau. Bet dar tvirtai nežino, ar toliau tęs bendradarbiavimą su teisėsauga.

„Kol kas noriu nurimti ir baigti mokslus universitete. Tai man šiuo metu – didžiausias prioritetas“, – „Sekundei“ teigė E. Račkytė.

Tačiau kitą savaitę jai vis dėlto gali tekti grįžti į Panevėžį, mat čia laukia dar vienas pasirodymas.

„Nenoriu važiuoti į darbą dėl streso, bijau susitikti su režisieriumi. Dėl įvykio iš pradžių jis mane bandė graudinti savo šeimos istorija, mamos sveikata. Girdėjau jo teiginius apie mano psichinę negalią – nežinau, iš kur jis galėjo gauti tokius duomenis, kad pritaikytų diagnozę. Esu visiškai sveika. Parašiusi pareiškimą sulaukiau ir grasinimų. Direktorius mane gąsdino, kad niekur nebeįsidarbinsiu. O Panevėžio teatre mano sutartis baigsis šį mėnesį ir žinau, kad ji nebus pratęsta“, – tvirtino E. Račkytė.

„Visokių minčių buvo: ar tylėti, ar ieškoti pagalbos? Tačiau pagalvojau, ką aš pasakysiu savo vaikams ir anūkams, kai jie susidurs su problemomis.“

E. Račkytė

Be minėto spektaklio „Mergaitės svajonė“, J. Miltinio teatre ji turėjo dar du vaidmenis spektakliuose „Chanuma“ ir „Ar pažįsti Kalėdų Senelį“.

Tačiau pamiršti svajonės vaidinti mergina nesiruošia. Todėl tikisi, jog konflikto su viršininku paviešinimas neleis už sudaryti blogos nuomonės apie jos gabumus ir galimybes scenoje.

„Esu dėkinga teatro vadovui už galimybę pažinti teatrą – kaip mokytojas, jis geras. Tik liūdna, kad taip viskas pasisuko. Ši situacija manęs neatbaidė nuo scenos, tik privertė susimąstyti. Baigsiu mokslus, sukaupsiu patirties ir grįšiu“, – savo ateitį planuoja aktorė.

„Mergaitei reikia padėti“

Bet kokius kaltinimus dėl seksualinio priekabiavimo J. Miltinio dramos teatro direktorius L. Zaikauskas kategoriškai neigia. Šiuo metu jis komandiruotėje ir į Lietuvą grįžti žada tik kitą savaitę. Todėl „Sekundei“ teigė neturįs galimybės išsamiai paaiškinti kilusio konflikto.

„Mano įsitikinimu, mergaitei reikia padėti. Manau, ji turi bėdų dėl savo psichinės būklės“, – trumpai komentavo L. Zaikauskas.

Paklaustas, ar tikrai žino, jog E. Račkytei diagnozuoti sveikatos sutrikimai, direktorius tvirtino tai girdėjęs iš jos pačios. Esą aktorė pasakojosi, kad reguliariai lankosi pas gydytojus.

Be to, vadovo nuomone, darbuotoja išsiskyrė ypatinga nuotaikų kaita, kartais elgdavosi neadekvačiai: „Gal ją ta pjesė taip paveikė – tai buvo tikrai sunkus spektaklis. Gal mergina emociškai palūžo. Kartą pati ašarodama metėsi man ant kaklo.“

Pats L. Zaikauskas pabrėžė, kad ir po skandalo vaikšto iškėlęs galvą. Nors jo reputacijai suduotas kirtis, jokios kaltės nejaučia.

„Aišku, kad mane šokiravo Erikos veiksmai. Juk turiu šeimą, yra teatras. Tačiau grįžęs žadu imtis visų veiksmų, kad susitvarkyčiau savo reputaciją“, – akcentavo L. Zaikauskas.

Kolegų solidarumas

J. Miltinio dramos teatro aktoriai apie kilusį skandalą kalba santūriai. Kažkada už aktorių teises kovojęs Vytautas Kupšys teigė savo akimis nieko nematęs, tad ir vertinti iš anksto vadovo ir kolegės ginčo negalįs. Tokie dalykai, anot jo, paprastai nevyksta viešai.

„Liūdna būtų, jei kaltinimai pasitvirtintų. Bet tai – kol kas atsakingų tarnybų darbas. Nesu moteris, tad negaliu pasakyti, ką jos patiria teatre“, – savo nuomonę išsakė aktorius.

Jo kolega Laimutis Sėdžius taip pat sakė nežinąs minėtos situacijos detalių. Tačiau teatre, kaip ir kitose srityse, anot jo, tokių reiškinių gali būti.

„Kol žmogus turi instinktus, jie gali išlįsti bet kur. Tik tai ne viskas – mes dar turime ir mąstymą. Juo reikėtų vadovautis panašiose situacijose. Kaip vyras, kaip tėvas, kaip teatro atstovas netoleruoju seksualinio priekabiavimo apraiškų“, – „Sekundei“ tvirtino L. Sėdžius.

Aktorei Ligitai Kondrotaitei teatro komandiruotė į Ukrainą pasirodė didesnis įvykis nei E. Račkytės rūpesčiai su režisieriumi.

Daugiau solidarumo kolegei išreiškė aktorė ir režisierė Violeta Mičiulienė.

„Seimo nario Kęstučio Pūko atvejis parodė, kad ne vien tik teatre moterys susiduria su priekabiavimu. Visa tai tik įrodo seną rusišką posakį „Negimk graži, gimk laiminga“, – nuogąstavo teatralė.

Moteris dar kartą pasidžiaugė savo išvaizda, dėl kurios jai neva net nebuvo progos patekti į panašias situacijas.

„Man pačiai teko viską pasiekti. Bet nenoriu nieko smerkti. Šitas pasaulis vis dėlto priklauso vyrams – tik jie sprendžia, ar padarė klaidą“, – pabrėžė V. Mičiulienė.

Todėl E. Račkytės atveju, anot jos, jaunai merginai teks sukaupti daug drąsos ir stiprybės siekiant savo pergalės. Vien žodžių čia, režisierės nuomone, tikrai nepakaks.

„Mūsų kaltinimams prieš vyrus reikia dvigubai daugiau jėgos ir įrodymų, nei jiems patiems visa tai paneigti. Tokiomis akimirkomis mus puola net pačios moterys, kad kažkuo išprovokavome, buvome per gražios. Lietuvoje greit to ir nepakeisi. Muša, prievartauja – moteris pati kalta“, – kalbėjo aktorė.

Ribas peržengusius vyrus, anot jos, tinkamai pamoko tik kalėjime. Bet čia kiekvieno už sijono patempusio smarkuolio nenuvarysi. Todėl V. Mičiulienė mano, kad bent viena vieša pamoka „alfa patinui“ turėtų sutramdyti jų drąsą.

Aktorės Violetos Mičiulienės teigimu, moterims kovojant su vyrais, reikia labai daug drąsos, stiprybės ir įrodymų – žodžio čia neužtenka. BNS nuotr.

Sieks teisybės

Kultūros ministerijos viešųjų ryšių skyriaus specialistas Arūnas Malinovskis teigė, kad bet kokie žmogaus teisių pažeidimo atvejai ministerijoje yra netoleruotini, nesvarbu, kur ir kas tą daro.

„Ministerija savo srities įstaigų darbuotojams kelia aukščiausius padorumo ir profesionalumo reikalavimus. Tai liudija ir praeitą savaitę Seimo priimti Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimai, kuriais visiems įstaigų vadovams nustatomi aukštesni nepriekaištingos reputacijos standartai ir juos Kultūros ministerija yra pasiryžusi taikyti praktikoje“, – komentavo A. Malinovskis.

Seksualinis priekabiavimas, anot jo, yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Jis esą gali būti vertinamas tiek kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, už kurį įstaigos vadovas gali būti atleidžiamas iš darbo, tiek kaip kriminalinis nusikaltimas, už kurį bausmė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.

Tačiau bausti, pasak specialisto, už minėtus veiksmus galima tik įrodžius seksualinio priekabiavimo faktą. Kultūros ministerija tokių įrodymų dėl J. Miltinio teatro vadovo atvejo dar neturi. Tačiau dėtų visas pastangas objektyviai tiesai nustatyti, jeigu tokia informacija oficialiai būtų gauta.

Būtina ieškoti pagalbos

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Rasa Meištė pareiškimą dėl J. Miltinio teatro direktoriui pateiktų kaltinimų komentavo labai trumai. Jos teigimu, nenustačius veiksmų, apibrėžiamų Baudžiamajame kodekse, tokius ginčus siūloma spręsti teisme. Pranešimų apie seksualinį priekabiavimą darbinėje aplinkoje, anot jos, Panevėžio apskrityje sulaukiama retai.

Oficialaus E. Račkytės skundo dėl J. Miltinio teatro vadovo elgesio dar nėra gavusi ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

„Po Seimo nario Kęstučio Pūko situacijos sulaukėme daugiau dėmesio seksualinio priekabiavimo tema, tačiau labiau iš žiniasklaidos ir visuomenės. Asmenų, galbūt patyrusių seksualinį priekabiavimą, į tarnybą daugiau nesikreipė. Bet šia tema visuomenėje diskutuojama ir kalbama atviriau“, – „Sekundei“ teigė tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Mintautė Jurkutė.

Specialistė tikisi, kad diskusijos ir paviešintos istorijos įkvėps seksualinio priekabiavimo aukas. Esą laikas suprasti, kad tai nėra normalus reiškinys ir būtina ieškoti pagalbos.

„Primename, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas seksualinį priekabiavimą apibrėžia kaip nepageidaujamą, užgaulų, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštą seksualinio pobūdžio elgesį su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką“, – aiškino M. Jurkutė.

Statistikos duomenimis, seksualinį priekabiavimą Lietuvoje patiria kas trečia moteris.

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• #Linas Zaikauskas
• #Panevėžys
• #priekabiavimas
• #teatras