Tarp vaiduoklių – ir politiko valdos

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• Aktualijos
• 2018.01.18 07:40

Nors apleistų pastatų savininkus Panevėžio savivaldybė bando išauklėti didesniu nekilnojamojo turto mokesčiu, jų sąrašas kasmet tik ilgėja. Šiemet į tokių apsileidėlių gretas įtrauktas ir Panevėžio miesto tarybos narys Mantas Leliukas. Šis tai vadina politiniu puolimu ir tvirtina prižiūrintis ne tik savo, bet ir valstybes valdas, kur ateityje netgi svajoja įkurti socialinę įstaigą.

Jau aštuoneri metai savivaldybės turi teisę apleistų pastatų savininkus bausti didesniu nekilnojamojo turto mokesčiu. Iš pradžių už tokius vaiduoklius jų šeimininkams būdavo taikomas 1 proc. mokesčio tarifas. Vėliau pasiekta maksimali riba skiriant 3 proc. tarifą.

Tačiau Panevėžio miesto savivaldybės atstovai mano, kad ir tokių sankcijų apsileidėliams dar per mažai. Tie patys neprižiūrimų pastatų savininkai metai iš metų patenka į juodąjį apleistų pastatų sąrašą ir jis netrumpėja.

Praėjusiais metais 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas buvo pritaikytas devynių pastatų šeimininkams. Šiais metais į sąrašą svarstoma įtraukti jau trylika. Juos galutinai patvirtinti turės Panevėžio miesto taryba vasario mėnesį.

Ar minėti pastatai pagal nustatytus kriterijus atitinka apleistųjų statusą, kol kas nagrinėja Miesto ūkio ir aplinkos komitetas.

„Darbas dėl apleistų miesto pastatų vyksta visus metus: važiuojame, žiūrime, vertiname. Daugiausia triūso tenka rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, kai renkasi darbo grupės nariai ir tikrina, kas atitinka nustatytus kriterijus. O pagal juos tik nedidelę dalį galime apmokestinti“, – aiškino Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistas Dajus Stonys.

Panevėžio tarybos narys Mantas Leliukas įsitikinęs, kad jo pastatas Meistrų gatvėje Savivaldybei užkliuvo siekiant politinio susidorojimo su pačiu šeimininku. V. Bulaičio nuotr.

Vizualiai, anot jo, Panevėžio mieste būtų galima apleistais pavadinti ir dar dvi dešimtis pastatų. Tačiau į sąrašą jie įtraukiami, jei yra užkaltos durys, langai, viduje niekas negyvena, nevyksta jokia veikla.

Galutinį tašką dėl tokių objektų būklės padeda Registrų centras. Jame specialistai randa informaciją, kad apgriuvęs pastatas gyvenamosios paskirties arba nebaigtas statyti, o tokio turto savininkui nieko prikišti nebegalima – teisės aktai jį saugo.

Laukia pokyčių

Tikrieji apsileidėliai sąžiningai moka 3 proc. nekilnojamojo turto mokestį – skolininkų dėl to nėra. O surinktos lėšos papildo miesto biudžetą. Tik patiems vaiduoklių savininkams tai nėra veiksminga priemonė susitvarkyti.

„Gerų pavyzdžių būna, bet dauguma susimoka mokesčius ir toliau nesitvarko. Metai iš metų stovi buvęs konditerijos cechas-parduotuvė su kiemo statiniais Venslaviškio gatvėje. Kai kurie turto netvarko, nes pastatai parduodami nekilnojamojo turto agentūrų“, – sakė D. Stonys.

Mokesčių dydis tokiems objektams priklauso nuo jų ploto – tad sąskaitos už apsileidimą gali siekti nuo nedidelės sumos iki šimtų eurų ir daugiau.

„Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas mums neleidžia stipriau bausti tokių šeimininkų. 3 proc. yra labai mažas tarifas, kad ką nors pakeistų. Apleistų pastatų savininkai turėtų būti įsprausti taip, kad būtų priversti rinktis: arba mokėti didelį mokestį už neprižiūrėtą turtą, arba jį parduoti, jei negali išsimokėti“, – mano Panevėžio mero pavaduotojas Aleksas Varna.

Jau šiais metais, anot jo, situacija su vaiduokliais turėtų šiek tiek pasikeisti – ruošiama nauja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisa. Tarifas esą liks toks pats, bet bus tiksliau reglamentuota, kas yra apleistas turtas.

„Dažnai lieka vietos interpretacijai, kada galima pastatą įtraukti į apleistųjų sąrašą. Dabar iš visų neprižiūrėtų statinių vienas savininkas bylinėjasi teisme dėl turto nuosavybės. Kniaudiškių gatvėje likę pamatai, kurie kelia pavojų, bet savininko bausti taip pat negalime, nes ten nebaigta statyba“, – kalbėjo A. Varna.

Anot jo, reikia, kai kurių miesto verslininkų kultūra vis dar tokio lygio, kad ir pačiame centre stovi apgriuvę statiniai.

Durpyno gatvėje apleistą pastatą turinti bendrovė „Eksena“ nebe vienerius metus moka didesnius mokesčius už neprižiūrimą turtą, tačiau neketina ką nors keisti.

Piktina dėmesys

Vienas iš šiais metais į vaiduoklių sąrašą įtrauktų objektų ir paties Panevėžio miesto tarybos nario Manto Leliuko pastatas Meistrų gatvėje. Jo įmonei priklauso pusė šio turto.

Neseniai savininkas gavo žinią iš miesto Savivaldybės, kad jam gresia didesnis nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau M. Leliukas įrodinėja, kad pagal nustatytus kriterijus jo pastatas visiškai neatitinka apleistų sąrašo.

„Šis pastatas 70 procentų nusidėvėjęs ir yra senos statybos. Aš jį nuomoju devyniems nuomininkams ir jie pagal galimybes tvarkosi savo valdas. Teko iš naujo cementuoti grindis, remontuoti išvogtus vamzdynus. Anksčiau čia rinkdavosi valkatos ir narkomanai, viskas pasikeitė, kai įrengėme vaizdo stebėjimo kameras. Iki tol pats važinėdavau tikrinti“, – teigė politikas.

Jis tikina, jog pastatas nėra tuščias. Čia esą vyksta gamybos, autoservisų veikla, žmonės dirba su verslo liudijimais. Tačiau nuomos sutarčių savininkas neregistravo Registrų centre, nes tai esą didelės išlaidos.

Dėl šio objekto, pasak M. Leliuko, vyksta teisminiai ginčai.

Politinis kerštas

M. Leliukas Savivaldybės pastangas priversti jį sutvarkyti traktuoja kaip politinį susidorojimą.

„Manau, kad tai tiesiog politinis Tarybos opozicijos persekiojimas. Niekam iki šiol pastatas nekliuvo, o dabar užkliuvo. Vien todėl, kad ant stogo pamatė žolę, dėl to įtraukti į netvarkomus objektus – absurdas. Užkliuvo seni lietvamzdžiai, jei juos judinsiu, stogas nugrius ir bus dar blogiau. Niekas nežiūri, kiek aš ten jau padariau: kiek tonų šiukšlių išvežiau iš teritorijos“, – piktinosi pašnekovas.

M. Leliukas minėtą pastatą pirko prieš trejetą ketvertą metų. Šį objektą Tarybos narys planavo panaudoti investiciniais tikslais.

„Yra parengtas projektas kaip būsima investicija. Pastate numatyta įrengti socialinės pagalbos vietą seneliams ir jaunimui. Suprojektuotos erdvės, paruoštos vizualizacijos. Bet tam reikalingas partneris. Be to, dabar nėra Europos Sąjungos finansavimo socialiniams projektams. Kol nieko nėra, taip ir stovime“,– vizijomis dalijosi politikas.

Apsileidėliams parodytu dėmesiu pasipiktinęs Tarybos narys siūlo valdininkams pasižiūrėti, kas dedasi valstybinės žemės teritorijose. Pats M. Leliukas teigė šienaujantis nemažą plotą valstybinės žemės aplink užkliuvusį pastatą. Tame sklype kaimynas jau ir bičių avilių pastatė.

„Kiek mokyklų, kiek darželių stovi apleisti, Skaistakalnio parke niekas nei šienauja, nei medžius geni, nei kas šiukšles renka“, – rėžė politikas.

Metai iš metų konditerijos cechas-parduotuvė su kiemo statiniais nepuošia Venslaviškio gatvės.

Tarybos narys su savo teisininkais jau parengė atsaką dėl jo turto įtraukimo į apleistų pastatų sąrašą.

Pašnekovo nuomone, tokie sprendimai niekada nepakels verslininkų kultūros. Jam už 60 arų žemės sklypo nuomą Meistrų gatvėje tenka mokėti po 2 700 eurų per metus ir dar 700 eurų siekia nekilnojamojo turto mokestis.

Moka, kol parduos

Kelintus metus iš eilės padidintą nekilnojamojo turto mokestį sutinka mokėti bendrovė „Eksena“. Jos vadovo Vytauto Ulozo teigimu, tokios išlaidos įmonei siekia nebe šimtus eurų, o daugiau.

Tačiau tvarkytis vadovui nekyla rankos. Įmonės planai su administraciniais pastatais Durpyno gatvėje žlugo ir liko tik pastatus parduoti. Bet ir tai nesiseka.

„Jau penkerius metus pardavinėjame šitą pastatą – niekam jo nereikia. Investuoti į jį taip pat nebesinori. Dar bandome laukti, jei niekas ir šiemet nepasikeis, žiūrėsime, ką daryti“, – aiškino V. Ulozas.

Kitų apleistų pastatų savininkų pakalbinti nepavyko. Nemaža dalis tokių įmonių seniai nebevykdo savo veiklos, dalį tokio turto parduoti pavesta nekilnojamojo turto agentūroms.

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• #Apleisti pastatai
• #Mantas Leliukas
• #Panevėžys