Apstulbę pedagogai suka galvas, kaip tokią žinią pranešti atranką jau perėjusių vaikučių tėvams.
Kad lieka be darbo, V. Mikalausko menų gimnazijos pradinių klasių mokytoja Laima Germanavičiūtė sužinojo vos prieš savaitę. Jos mokiniai baigia ketvirtą klasę, o ŠMM perpus sumažinus pirmokų skaičių, 12-a metų šioje gimnazijoje išdirbusiai L. Germanavičiūtei naujos klasės nutarta nebeskirti.
Visus mokslo metus nusiteikusiai rugsėjį vėl pasitikti mažuosius mokinukus mokytojai tokia naujiena išmušė žemę iš po kojų.
„Jaučiuosi sužlugdyta. Ruošiu scenarijų ketvirtokų išleistuvėms ir negaliu susikaupti, nei „Sparnuotų sūpynių“ klausyti. Jei būčiau žinojusi iš anksto, būtų kitaip, bet mus, pradinukų mokytojas, dar vasarį pristatė tėvams ir buvo pasakyta, kad bus formuojamos dvi pirmosios klasės“, – ašaras sunkiai sulaiko L. Germanavičiūtė.
Pedagogė sako nesuvokianti, kaip ŠMM gali šitaip žaisti ne tik mokytojų, bet ir vaikų likimais.
Mokykla, nežinodama ministerijos planų, organizavo meninių gebėjimų patikrą būsimiesiems pirmokams. Prašymų priimti mokytis į šią ilgąją meninės krypties gimnaziją sulaukta tiek, kad švietimo įstaiga lengvai būtų surinkusi planuotas dvi pirmąsias klases.
Dabar apie tai, kad atranką perėjo ir mokykloje laukiami rugsėjį, pranešta 12-ai per atranką geriausiai pasirodžiusių dailės kryptį pasirinkusių vaikų tėvams ir tiek pat pasirinkusiųjų muzikos kryptį.
Visi kiti, pasak L. Germanavičiūtės, laukia nežinioje. Jiems dar nėra pasakyta, kad į mokyklą nepateko. Visgi pasklidus kalboms apie paliekamą tik vieną klasę, anot mokytojos, tėveliai jau ėmė reikšti pasipiktinimą, kad negali vaiko leisti į norimą mokyklą.
„Mažas vaikas jau yra blaškomas. Tie vaikučiai sėdėjo suoluose, tikėjosi rudenį susitikti ir staiga žinia, kad čia nereikalingi. Jiems turėtų būti didelė psichologinė trauma. Man skambino susikrimtusi mama, sakė negalėjusi net miegoti, kaip skaudu. Dabar ji nežino, į kokią kitą mokyklą leisti vaiką“, – pasakojo mokytoja.
L. Germanavičiūtės žiniomis, apie perpus mažinamą pirmokų skaičių ŠMM gimnazijos direktorę informavo dar balandžio 5-ąją. Visgi pedagogė nesistebi, kad įstaigos vadovė tokią informaciją nutylėjo nuo bendruomenės.
„Suprantu direktorę, kad dar bando kovoti su ministerija. Ji iki šiol dar tikisi, jog
valdininkų širdys suminkštės ir gimnazijai bus leista formuoti dvi klases. Juk mes tam vaikų turime“, – sako pedagogė.
Anot jos, ŠMM visada akcentuodavo, kad V. Mikalausko menų gimnazijai leidžiama surinkti tiek pirmųjų klasių, kiek tais metais išleidžia dvyliktųjų.
Kodėl šįmet pasikeitė nuostata, pedagogai kelia savo versijas.
„Iš ministerijos sulaukėme žinios, kad Panevėžyje atidaroma humanistinės krypties V. Žemkalnio gimnazija ir tėvai gali ten vaikus leisti. Bet kaip galima tas dvi mokyklas lyginti? Pas mus sukurta bazė, programos, surinktas pedagogų kolektyvas, o ten – tuščia“, – stebisi L. Germanavičiūtė.
Darbo vietos netenkančiai mokytojai iki pensijos likę 12-ika metų. Ji neslepia, jog kol kas prieš akis – tik nežinomybė.
„Turbūt nesvarbu, koks mano darbo stažas, bet darbdaviai mieliau priimtų jaunesnį darbuotoją“, – greito įsidarbinimo galimybių nemato pedagogė.
V. Mikalausko menų gimnazijos, kurioje mokosi vaikai nuo pirmos iki dvyliktos klasės, direktoriaus pareigas laikinai einanti pavaduotoja Nijolė Karpavičienė teigia, jog ŠMM sprendimas bendruomenei buvo netikėtas.
„Mes labai prašėme dviejų klasių, bet ministerija motyvuoja, kad mūsų gimnazija ir pernai surinko tik vieną. Taip nutiko tik dėl to, kad pernai ir dvyliktokų išleidome vieną klasę, o ministerija neleido didinti klasių komplektų skaičiaus. Šiais metais gimnaziją baigia dvi dvyliktokų klasės, todėl tikėjomės, kad leis komplektuoti ir dvi pirmokų klases“, – kalbėjo pavaduotoja.
Anot jos, šįmet prašymų priimti į V. Mikalausko menų gimnaziją sulaukta tiek, kad mokykla be vargo būtų surinkusi dvi pirmąsias klases. Kodėl pusei jų užkirstas kelias pasinerti į meno ir kūrybos pasaulį, mokytojams lieka atviras klausimas.
„Ministerija stebisi, kaip čia yra, kad visose mokyklose vaikų mažėja, o menų gimnazijose – ne. Bet kuo daugiau meniškų vaikų, tuo Lietuvai geriau“, – sako N. Karpavičienė.
V. Mikalausko menų gimnazijoje iš viso mokosi apie 500 vaikų ne tik iš Panevėžio miesto ir rajono, bet viso regiono.
Meninės prigimties vaikų laukia po 20-ies metų pertraukos pirmąsias klases vėl pradėjusi rinkti Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija. Mieste sparčiai mažėjant mokinių, gimnazija stvėrėsi gelbėjimo rato – pasiskelbė esanti humanistinės krypties ir gavo leidimą tapti ilgąja – mokyti vaikus nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Nors miesto Savivaldybės taryba gimnazijai leido komplektuoti dvi pirmąsias klases, kol kas toks planas atrodo pernelyg optimistinis.
Mokyklos direktoriaus Artūro Totilo teigimu, šiuo metu gauti 25-i pirmokų tėvų prašymai. Vadovas guodžiasi, kad situacija dar gali keistis, mat mokinių priėmimas vyksta iki pat rugsėjo 1-osios.
Vienos klasės pirmokų dirbtinai netenkančios V. Mikalausko menų gimnazijos pedagogų prielaidos, kad jų sąskaita bandoma gelbėti besitraukiančią V. Žemkalnio mokyklą, A. Totilą piktina. Visgi jis neslepia, jog dėl savo vadovaujamos švietimo įstaigos perspektyvų taręsis su ŠMM atstovais.
„Nesąmonės čia yra. Niekas čia nieko negelbėja. Pats važiavau į ministeriją, pats tariausi, kad leistų priimti pirmokus. Mes ir V. Mikalausko menų gimnazija esame visiškai skirtingos mokyklos. Jie rengia profesionalus menininkus, o mes meninius dalykus pridedame tik kaip papildomus. Mūsų mokykloje prie meno einama per šokį, o ne per akordeoną, ne per fortepijoną. Ir mes tik miesto mokykla, jie – apskrities. Tuščios tos kalbos, kad mus kažkas gelbėja“, – aiškino pirmokų vis dar laukiantis A. Totilas.
Perpus mažiau, nei planavo, pirmokų sulauks ne tik Panevėžio menų gimnazija. Toks pat likimas ištiko ir analogišką mokyklą Klaipėdoje.
ŠMM atstovai aiškina, kad į pirmas menų gimnazijų klases nepriimti vaikai paūgėję galės mėginti patekti į penktąsias.
„Šios įstaigos skirtos ne vien Klaipėdos ar Panevėžio miestų, bet ir aplinkinių rajonų gabiems muzikai bei dailei vaikams rengti“, – žiniasklaidai sakė ŠMM Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas.
Jis aiškino, kad ne apskričių centruose gyvenančių šeimų tėvai nedrįsta leisti savo atžalų į pirmas klases, tačiau mielai išleidžia jau ūgtelėjusius penktokus.
Anot A. Puodžiuko, Klaipėda ir Panevėžys – dideli miestai, tad į menų gimnazijas nepatekusius pirmokus mielai priims kitos mokyklos. Jose ieškoti darbo galės ir pedagogai.
Komentarai
Paskambinus į ŠMM buvo pasakyta veskite vaikus į Žemkalnio gimnaziją
Na va, ir išlindo yla iš maišo