Suraikė pinigų pyragą. Kam davė, o kam – nebeliko?

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2022.02.19 13:00

Panevėžys šiais metais planuoja gyventi iš daugiau nei 145 mln. eurų. Tokį pinigų pyragą suraikė 2022-iesiems miesto Taryba.

Nors šįmet suplanuota nuo grandiozinių baseino, autobusų stoties statybų iki sankryžų rekonstrukcijų ar pripučiamo maniežo įrengimo, pasiūlymų planuojant biudžetą nepateikusi opozicija teigė matanti Aukštaitijos sostinę virstant Grūto parku su baisiais pastatais.

Daugiausia – švietimui

Kaip ir kasmet, didžiausia jo riekė teko švietimo sričiai. Be įprastų švietimo įstaigų poreikių, šįmet planuojama kompensuoti mokytojų, gyvenančių kitose savivaldybėse, kelionės išlaidas, taip pat skirti po papildomus 0,25 etato profesijos patarėjams miesto gimnazijose, tęsti švietimui skirtos infrastruktūros atnaujinimą.

Pagal skiriamų lėšų dydį antroje vietoje rikiuojasi investiciniai projektai. Pasak biudžeto sudarytojų, šiais metais numatyta baigti Senvagės, Skaistakalnio parko ir jo prieigų, viešųjų erdvių prie Panevėžio bendruomenių rūmų, Nepriklausomybės aikštės atnaujinimo darbus, toliau tęsis Stasio Eidrigevičiaus menų centro statybos.

Šiemet startuoja Panevėžio gatvių apšvietimo modernizavimo, dviračių tako nuo Vakarinės gatvės link Berčiūnų gyvenvietės rekonstrukcija, taip pat prasidės J. Janonio, Vakarinės ir Pramonės gatvių sankryžos rekonstrukcija į žiedinę, numatyta pradėti tvarkyti judriausią, bet kartu ir problemiškiausią Smėlynės gatvę. Savivaldybės vadovai teigia, jog šįmet suplanuotas ir ilgai lauktos naujos autobusų stoties statybų startas. Iki šiol skelbti jau keli konkursai ieškant stoties statybininkų kol kas baigėsi be rezultatų. Statybų kompanijų užsiprašytos sumos miestui liko neįkandamos. Savivaldybės administracija teigia nenuleidžianti rankų ir tęsianti rangovų paieškas.

Statybininkų Panevėžys viliasi šįmet sulaukti ir sporto komplekso „Aukštaitija“, vadinamųjų sporto rūmų A. Jakšto gatvėje, rekonstrukcijai. Svarbiausias jos akcentas – naujo, olimpinius standartus atitinkančio, baseino statybos. Savivaldybė turi parengtą rekonstrukcijos techninį projektą, gautas ir statybos leidimas, tačiau skelbti keli rangos darbų konkursai neįvyko, įmonėms pasiūlius gerokai didesnę nei užsakovo apskaičiuota kaina.

Dar vienas sporto objektas iškilti turėtų Beržų gatvėje esančios Beržų progimnazijos stadione. Jame numatyta įrengti pripučiamąjį futbolo maniežą.

Nė vieno pasiūlymo

Dėliojant miesto biudžetą 2022-iesiems, bene pirmą kartą nė vieno pasiūlymo nepateikė Tarybos opozicija.

Savo požiūrį į miesto iždą opozicijos atstovai paaiškino tuo, jog jos siūlymai valdančiosios daugumos ir taip nuolat atmetami.

„Formuojant biudžetą, opozicija visada dalyvaudavo, teikdavo siūlymus. Bet šita valdančioji dauguma į mūsų nuomonę niekada neatsižvelgdavo. Todėl pirmą kartą opozicijos siūlymų nėra“, – pareiškė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Jurga Girdzijauskienė.

Konservatorė kirto valdantiesiems ir dėl nepastatytos autobusų stoties.

„Fontanai, aikštės, šventės – gražu, bet autobusų stoties, panašu, neturėsim ir šiemet arba ji pavirs į ilgalaikę statybvietę“, – piktinosi opozicijos atstovė.

Konservatorės argumentą dėl opozicijos nedalyvavimo planuojant biudžetą Strateginio planavimo, finansų ir infrastruktūros komiteto pirmininkas Valdas Staugaitis atrėmė tuo, jog taip pat nebuvo sulaukta siūlymų nei iš bendruomenių, nei iš pavienių asmenų, išskyrus Savivaldybės administracijos pateiktus pakoregavimus.

„Noriu pasakyti, kad biudžetas parengtas tikrai gerai“, – teigė valdančiųjų atstovas V. Staugaitis.

Į J. Girdzijauskienės kritiką sureagavo ir kitas daugumos atstovas Petras Luomanas.

„Turbūt nematėte, ką racionalaus pasiūlyti, vadinasi, biudžetas sudėliotas gerai. Arba net nepasivarginot, juk kam to reikia: gražiai pakalbėsiu, pakritikuosiu ir užteks“, – rėžė P. Luomanas.

Anot jo, ir opozicijos pretenzijos valdantiesiems dėl dar nepastatytos stoties nepagrįstos.

„Kaip sakoma, prieš rodydamas pirštu, nusiplauk pirštą. O kas taip ilgai trukdė? Gal ji jau būtų stovėjusi, jei ne tiek trukdžių“, – pareiškė P. Luomanas.

Palygino su Grūto parku

Opozicijoje esančios frakcijos „Kartu“ atstovas Povilas Urbšys leido suprasti, kad su tokiu biudžeto planavimu Panevėžys ne vystosi, o virsta Grūto parku.

„Biudžetas atspindi požiūrį. Jei norite Panevėžį paskelbti Grūto parko filialu, tokį požiūrį suprantu. Pastatai – ar sporto rūmai, ar moksleivių namai – tą ir atspindi“, – į remonto laukiančius pastatus baksnojo buvęs Seimo narys.

P. Urbšio nuomone, tai irgi yra priežastis, kodėl Panevėžys traukiasi.

Per 2017–2021 metus Panevėžyje sumažėjo virš 7 000 gyventojų ir, politiko nuomone, tokios tendencijos rodo, kad žmonės iš miesto bėga.

„Požiūris jiems sukurti kažkokias oazes iš ES lėšų žymiai išbrangintas projektais nepasiteisino. Žmogus, pasivaikščiojęs Laisvės aikštėje, pasižiūrėjęs į šviečiantį fontaną, grįždamas namo žiūri, kaip neįvažiuoti į duobę, kai atveda vaiką į darželį, mato darželį aptriušusį“, – aiškino P. Urbšys.

Statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį visoje Lietuvoje gyventojų sumažėjo maždaug 233 000. Gausėjančiu gyventojų skaičiumi iš didmiesčių gali pasigirti tik Vilnius – visi kiti didieji miestai traukėsi.

Priminė senus laikus

Panevėžio tarybos opozicijoje Žaliųjų partijai atstovaujanti Gema Umbrasienė suskaičiavo, kad per aštuonetą metų Aukštaitijos sostinės biudžetas išaugo net septynis kartus

„Pinigų miesto atnaujinimui buvo taip daug, kaip niekada. Už tą pinigų sunešimą noriu padėkoti ir miestiečiams, ir Lietuvos žmonėms, ir Europos Sąjungos piliečiams“, – skambiai pareiškė politikė.

Tokį jos pastebėjimą Panevėžio meras Rytis Račkauskas įvertino kaip netiesioginį patvirtinimą, kad biudžetas išties gerai suformuotas.

Šiųmečio pinigų pyrago suplanavimą viešai įvertino ir jo pirmtakas, buvęs Panevėžio meras, TS-LKD narys Vitalijus Satkevičius.

„Prisiminkite, jums opozicija 2015 metais buvo sudariusi visas sąlygas sutvarkyti autobusų stotį“, – dėl neprasidėjusių statybų kritikavo dešiniųjų atstovas.

Visgi, anot R. Račkausko, konservatorių gailestis dėl autobusų stoties jam primena apsimestines krokodilo ašaras.

„Gal baikime meluoti ir aiškiai pasakykime, kas sužlugdė projektą, patį naudingiausią miestui. Būtų jau stovėjusi autobusų stotis.                  Viską padarėte, kad taip neįvyktų, ir dabar nereikia bandyti suversti problemų kitiems“, – TS-LKD kirto meras.

Anot jo, ir pačiam V. Satkevičiui verčiau nesigirti tuo, ką paliko nueidamas nuo valdžios.

„Prisiminkime, kokį miestą radome užmigusį 2015 metais. Gal kukliau savo nuopelnus vertinkite“, – teigė R. Račkauskas.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #biudžetas
• #miesto taryba
• #Panevėžys