Stetiškių gyventojams apkarto sparčiai besiplečiančių statybų kaimynystė. Žmonės skundžiasi ne vien neasfaltuota ir nuolat dulkančia Sūkurio gatve, bet ir kol kas vieninteliu išvažiavimu iš gana didelės teritorijos. Gyventojai baiminasi, kad netrukus nebeliks net galimybės įrengti dar vieną išvažiavimą.
„Senųjų Stetiškių“ bendruomenės pirmininkė Judita Mikūtienė tvirtina, kad Sūkurio gatvė nesaugi. Ji neasfaltuota, čia nuolat zuja sunkiasvoris transportas, o šaligatvių nė su žiburiu nerasi.
„Jeigu mamos su vežimėliais išeina į kiemą, bando eiti į aerodromą, jas veja – čia negalima vaikščioti. Važiuoja sunkiasvorės mašinos, pilna dulkių, vaikams nėra kur žaisti. Jaučiamės kaip spąstuose. Kalbama, kad reikia mažinti socialinę atskirtį, kad nebūtų pykčių, bet Savivaldybė dėl to nė vieno žingsnio nežengia. Kiek prašome, kiek einame, visada liekame neišgirsti. Jie daro tą, ką jiems reikia daryti, o bendruomenės lieka nuošalyje“, – piktinasi bendruomenės pirmininkė.
Jos teigimu, gyventojai prašė asfaltuoti Sūkurio gatvę ir atverti dar vieną išvažiavimą iš jos. Dėl pastarojo, pirmininkės teigimu, miesto Savivaldybė buvo žadėjusi išpirkti privatų sklypą. Deja, bendruomenės žiniomis, sklypas jau nupirktas privataus asmens.
„Didžiulis namų valdų rajonas liko su vienu įvažiavimu ir neasfaltuota gatve. Tai baisu. Kai 1997 metais Stetiškius prijungė prie Panevėžio, taip ir pamiršo“, – apgailestavo J. Mikūtienė.
Nuo 2000 metų Stetiškiuose gyvenančią Zitą Kazėnienę susiklosčiusi situacija taip pat varo į neviltį.
„Mano vyras dirba Norvegijoje, šeštadienį ten negali net jokio aparatėlio įsijungti, nes poilsio diena, o pas mus visą rytą didžiulės sunkiasvorės mašinos važiuoja“, – piktinosi moteris.
Jos teigimu, nors stovi sunkiasvorio transporto eismą ribojantis kelio ženklas, tačiau vežantys statybines medžiagas vairuotojai jo nepaiso ir yra teisūs – kitaip nieko neatsiveš.
„Kai kurie mums pamojuoja ranka, kai kurie paklauso, kai paprašome neišmalti paskutinio mūsų kelio“, – „Sekundei“ pasakojo Z. Kazėnienė.
Anot jos, prašymas asfaltuoti Sūkurio gatvę buvo pateiktas dar 2006 metais, deja, kol vyksta statybos, asfalto niekas nežada. Moteris piktinasi, kad statybos čia vyksta jau dešimtmetį ir tęsis dar tiek pat ar net ilgiau, nes aplink yra daug tuščių sklypų – tai vienas pagrindinių miesto individualių namų statybos rajonų.
„O dulkių Sūkurio gatvėje – nemoku apsakyti – kaip malūne. Mūsų klausia, kur jūsų vaikai? Tėvai juos veža iš namų savaitgalį, kad galėtų kažkiek pabūti gamtoje, nes neįmanoma išeiti į kiemą. Tokia netvarka, kokios mes niekada nematėme“, – piktinosi Z. Kazėnienė.
Moteris sako jau numojusi ranka į nešvarius langus – vos nuvalius, jie vėl užnešami.
. Z. Kazėnienės teigimu, jei būtų dar vienas išvažiavimas į miestą, gyventi būtų šiek tiek lengviau.
Baiminasi likę be išvažiavimo
Z. Kazėnienės teigimu, jei būtų dar vienas išvažiavimas į miestą, gyvenimas šiek tiek palengvėtų. Arčiau aerodromo gyvenantys ar namus besistatantys žmonės galėtų važiuoti pro ten.
Dabar į gana ilgą Sūkurio gatvę ir į kitas už jos projektuojamas kol kas patenkama tik per Sūkurio skersgatvį. Pačioje Sūkurio gatvėje jau stovi kelios dešimtys namų, kotedžai, tačiau yra ir tuščių sklypų, o greta jos esančiame tuščiame lauke, Z. Kazėnienės žiniomis, suformuoti bent 44 sklypai. Visi šie žmonės priversti važiuoti Sūkurio skersgatviu ir Sūkurio gatve. Šalia aerodromo yra kelios atšakos-aklagatviai. Vienoje pusėje gyventojai čia asfaltu pasirūpino patys, nes tik patys ir važinėja, tačiau iš rajono vis tiek išvažiuoja Sūkurio gatve.
„Atidavinėjami sklypai, bet galėtų nukreipti kelius. Kodėl tie žmonės, kurie jau seniai įsikūrę, turi kvėpuoti viso to statybinio regiono dulkėmis?“ – nesupranta Z. Kazėnienė .
Pasak jos, Savivaldybė buvo numačiusi dar vieną išvažiavimą iš to krašto daryti palei aerodromo teritoriją – ten už privačių namų yra valstybinės žemės ruožas, numatyta Oreivių gatvė. Tačiau iš Sūkurio gatvės ši vieta pasiekiama per šiuo metu tuščią privatų sklypą.
Z. Kazėnienės teigimu, Savivaldybėje kalbėta, kad šį sklypą būtų galima išpirkti ir padaryti išvažiavimą. Tuomet dalis gyventojų galėtų išvažiuoti kone ties V. Alanto gatvės žiedine sankryža.
„Mes visą laiką laukėme, kol tas kelias bus pratęstas ir bus dar vienas išvažiavimas. Įsivaizduokite, kaip būtų patogu, žmonės išvažiuotų prie pat V. Alanto žiedinės sankryžos. Atsimestų geras kelio gabalas“, – aiškino Z. Kazėnienė.
Visgi, bendruomenės žiniomis, šį sklypą savininkai pardavė ir greičiausiai netrukus turėtų prasidėti statybos.
„Vadinasi mes niekada nepasieksime miesto kitu keliu, išskyrus Sūkurio skersgatvį. Tokios mūsų žinios. Gal jos ir netikros, bet neramu. Matote, kiek čia statybų. Visos sunkiasvorės mašinos, kurios veža smėlį, važiuoja pro mus tuo dulkėtu keliu. Kai jos pravažiuoja, viskas būna balta. Visi, kas čia gyvena, gyvens ir statys, važiuos pro mus keldami dulkes“, – tvirtino Z. Kazėnienė.
Tik gatvės vardas
„Ant mano namų stogo kojos kabaliuoja, kai jie leidžiasi“, – apie parasparnininkus sako visai šalia aerodromo jau vienuoliktus metus gyvenanti Nijolė Polianskienė. Jos teigimu, kartą vienas net buvo nusileidęs į kiemą. Tačiau didžiausia problema ne jie.
„Nebeįmanoma šitaip. Tiesiog tyčiojasi. Versmės gatvė suplanuota jau gal dešimt metų ir niekas jos nebaigia daryti. Prieš trejus metus atvežė žemių, ten truputį palygino ir viskas tuo baigėsi. Visos skraidyklės, visi vairuotojai važiuoja pro mano namą. Važiuoja, kas tik gali, o to kelio niekas netvarko, griovių šalia nėra. Kai prilyja, telkšo ežeras. Kito privažiavimo nėra. Ką man daryti – užsitverti? Čia pravažiuoti kelias dabar reikalingas tik dviem gyventojams – mums ir kaimynui“, – moteris piktinasi, kad suprojektuotos gatvės, kuriai pavadinimą rinko kartu su kaimynu, vis nėra.
Be to, šalia N. Polianskienės namų, yra kelių arų dydžio apleistas Savivaldybės sklypas. Moteris sako jau nebeturinti jėgų kariauti su piktžolėmis.
„Niekada čia nėra pjovę žolės. Pažiūrėkite, kas čia darosi. Buvo medžių priaugę. Šiemet juos išpjoviau, vežiau, vežiau į šiukšlyną, dar nepabaigiau. Man jau 76 metai, kiek galiu kariauti? Esame visų užmiršti. Žiemą čia niekas niekada nevalo“, – dejavo senjorė.
Planuojamas, bet…
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna sako, kad gyventojų minimas sklypas yra privataus asmens.
„Mes matėme, kad jis pardavinėjo sklypą. Kai pasikvietėme pasikalbėti, sakė, gal statysiuosi, bet paskui sklypas buvo parduodamas. Mes, kaip Savivaldybė, jį galime nupirkti tik už rinkos vertę. Jis pardavinėjo šiek tiek brangiau“, – „Sekundei“ tvirtino T. Jukna.
Administracijos direktoriaus teigimu, jeigu sklypas būtų perkamas už didesnę kainą, reikėtų samdyti turto vertintojus – atsirastų papildomų procedūrų. Vis dėlto net ir atsiradus naujam savininkui, nebūtų sunkumų kalbėtis su juo, tačiau planuojant išvažiavimą šioje vietoje, reikia ekonominio pagrindimo.
Anot T.Juknos, galvojama, kaip būtų galima pagrįsti. Bėda ta, kad tai nėra taip paprasta. Specialiuose gatvių tinklo planuose Sūkurio gatvės sujungti su Oreivių gatve nenumatyta. Išvažiavimas numatytas per jau suplanuotas gatves, kurios įtrauktos į specialųjį planą – apvažiavimas per Versmės gatvę. Taip pat planuojama Versmės gatvę sujungti su Vadoklių.
Administracijos direktoriaus teigimu, kol kas neatsisakyta minties iš Sūkurio gatvės į Oreivių išvažiuoti tiesiai.
„Būtų logiška išvažiuoti tiesiai, bet pagrįsti ekonomiškai gana sudėtinga. Jei būtų specialiuose planuose sudėta, būtų viskas paprasta. Nežinau, kaip teisingai įvertinti tą situaciją“, – sako T.Jukna.
Trūksta pinigų
Sūkurio gatvė pagal prašymų asfaltuoti laiką sąraše yra antroji, tačiau T. Jukna sako, jog vilčių, kad šiemet ar kitąmet gyventojai sulauks asfalto, mažai. Mat antra vieta nereiškia, kad ir asfaltuojama bus antriems. Sąrašas, sudarytas pagal prašymų priėmimo laiką, kuris tėra vienas iš kriterijų vertinant. Dar būna vertinamas ir eismo intensyvumas, kvartalo formavimo užbaigtumas, eismo organizavimo dalykai, gatvės būklė, ar yra tokių viešųjų pastatų kaip mokyklos, darželiai ir pan.
„Kai skiriama tam sąrašui pinigų, tada patvirtinami kriterijai ir pagal juos atrenkamos gatvės“, – aiškino administracijos direktorius.
Jo manymu, galbūt ateityje, kai bus aptvarkytos pagrindinės miesto gatvės, atsiras pinigų ir sąrašuose esančioms gatvėms. Be to, greičiausiai sudėtinga būtų ir dėl to, kad kvartalas dar nebaigtas formuoti ir tiesiamos įvairios komunikacijos, tad gali prireikti vėl ardyti asfaltą.
„Jei bėda bus su važiavimu – tiek įmirks, kad klampynė pasidarys, tada skubiai spręsime šį klausimą – pilsime skaldos ar panašiai. Kitu atveju galimybių nematau“, – T. Jukna sako, kad greitai tikėtis asfalto neverta.
Daugiau vilčių teikia sulaukti antrojo išvažiavimo. Tačiau net ir nupirkus sklypą tektų tiesti Oreivių gatvę, o ji greičiausiai nebus prioritetinė. Administracijos direktorius pažadėjo kurią dieną nuvažiuoti į vietą ir pažiūrėti, kokia dabar situacija.
Rezervuota teritorija
Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė sako, kad jų skyrius nėra gavęs minimo sklypo savininkų prašymo dėl architektūrinių reikalavimų nei tuo labiau dėl statybos.
„Tikrai nebus taip, kad vietos bus palikta vos ne dirbtinėms spūstims susidaryti arba nebus įmanoma pravažiuoti.“, – ji sako, kad apie antrą išvažiavimą tikrai galvojama.
Nors daug metų kalbėta apie aerodromą, bus jis perkeltas ar ne, vedėjos teigimu, aerodromo teritorija nebus išdalyta. Anot D. Gasiūnienės, jis laikomas valstybei svarbiu objektu ir saugomas net dviem Vyriausybės nutarimais.
„Šiandien tai rezervuota teritorija. Bendrasis planas išdalyti ten sklypų tikrai neleis, nes tai saugoma Vyriausybės nutarimais. Be to, įrašytas bendrajame plane. Nebent šalies valdžia kažką kita nuspręs“, – tvirtino architektė.
Šios žemės paskirtis aiški – oro uosto, ne tarptautinio, tačiau skirto mokymams, nelaimingų atsitikimų atvejams. Tikėtis, kad kada nors ten nebebus aerodromo, jos manymu, neverta.
