Esminių pažeidimų centre nerado ir Darbo inspekcija, pripažinusi, kad dėl įsiliepsnojusio konflikto kaltę turi prisiimti ne tik direktorė, bet ir savotiškai teisės aktus interpretavusi profesinė sąjunga.
Vis dėlto pamoką, kad su pavaldiniais reikia kalbėtis, o ne įsakinėti, gavusi L. Kazokienė iš abiejų jos darbą tikrinusių institucijų sulaukė netrumpo sąrašo reikalavimų, ką privalanti taisyti.
L. Kazokienės pavaldinių skundą tyrusios darbo grupės atstovas, Vidaus audito skyriaus vedėjas Mindaugas Čipinys pripažįsta, jog Savivaldybė jau pasimokiusi nesišvaistyti nuobaudomis.
„Turėjome nemažai bylų dėl nuobaudų skyrimo. Teismų praktika tokia, jog nuobauda gali būti skiriama, jei yra pažeidimų pasekmės. Centre nustatyti pažeidimai daugiau formalūs, nesukeliantys pasekmių, galime pralaimėti teisme, jei L. Kazokienė į jį kreiptųsi dėl nuobaudos panaikinimo“, – „Sekundei“ teigė M. Čipinys.
Anot jo, Socialinių paslaugų centrui direktorė žalos nepadariusi, o darbuotojų streikas, M. Čipinio nuomone, nėra tiesioginė jos darbo pasekmė, o žmonių teisė streikuoti.
Darbo grupė konstatavo, jog ne visos L. Kazokienės valdymu nepatenkintų dalies pavaldinių pretenzijos pagrįstos, tačiau ir pati direktorė – ne be nuodėmės.
„Darbuotojai įstatymus ne taip suprato, gal kažkas juos suklaidino. Yra dalykų, ko negalėjo direktorė įvykdyti, nes nesutiko profesinė sąjunga, pavyzdžiui, dėl darbo apmokėjimo tvarkos. Bet ir įstaigos vadovė neieškojo dialogo. Abi pusės kaltos“, – tvirtino M. Čipinys.
Skunde Socialinių paslaugų centro darbuotojai piktinosi, kad jiems tenka padidintas darbo su socialinės rizikos šeimomis krūvis – vienam iki 20 tokių šeimų vietoje 10-ies, kaip numatyta teisės aktuose, tačiau už tai negauna papildomo užmokesčio.
Taip pat be papildomo atlygio socialiniams darbuotojams tenka pavaduoti atostogaujančius kolegas.
Direktorę pavaldiniai kaltino dėl nesudarytų galimybių kelti kvalifikaciją. Jų taip pat netenkino L. Kazokienės nurodymas vieną dieną per savaitę pradėti ir baigti darbą dviem valandoms vėliau – nuo 10 iki 19 val., kad socialinės rizikos šeimas aplankytų ne tik dieną.
Skunde Savivaldybei darbuotojai piktinosi ir dėl centre įsteigtuose Vaikų grupinio gyvenimo namuose sumažinto darbuotojos etato ir atiduoto teisininkui. Darbuotojai skundė ir taikomą skatinimo bei bausmių sistemą vaikams, esą nepasitarusi su socialiniais darbuotojais direktorė jiems žada materialines dovanas.
L. Kazokienė savo paaiškinime nurodė, jog tik tarpininkavo, kad iš vaiko globai skirtų pinigų jo paties prašymu būtų nupirkta meškerė.
Vaikų grupinio gyvenimo namų darbuotojai skundėsi, kad daugumos jų darbo sutartys terminuotos ir jie pageidauja neterminuoto darbo.
Skundą ištyrusi Savivaldybės darbo grupė, nors ir nusprendė, kad L. Kazokienei nėra už ką paskirti nuobaudą, visgi pripažino ją padarius šešis teisės aktų pažeidimus. Direktorei nurodyta užtikrinti pavaldiniams galimybę tobulinti savo profesinę kompetenciją mokymuose, suteikti pirmenybę centre dirbantiems vienišiems tėvams, pasirinkti dieną, kada galės dirbti nuo 10 iki 19 val., bei įvertinti realų poreikį dirbti kitomis valandomis, pirmenybę taip pat suteikiant vienišiems tėvams.
Įstaigos vadovė perspėta privalanti bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais skatinant ar drausminant įstaigoje gyvenančius vaikus, ieškoti galimybių iš Socialinių paslaugų centro lėšų apdrausti darbuotojus, lankančius socialinės rizikos šeimas, apmokėti ir didesnį darbo krūvį, taip pat – tiesiog bendrauti su pavaldiniais, kad žinotų ir jų, ne tik centro klientų, lūkesčius bei poreikius.
Tirti darbuotojų skundą bei profesinės sąjungos surašytą aktą dėl L. Kazokienės vadovavimo metodų baigė ir Panevėžio darbo inspekcija.
Nors direktorė išvengė administracinio teisės pažeidimų protokolo ir nuobaudos, visgi darbo inspektoriai taip pat pripažino ją nusižengus ne vienam teisės aktui.
Panevėžio darbo inspekcijos vedėjo Rimanto Trotos teigimu, pasitvirtino keletas profesinės sąjungos nurodytų pažeidimų. Įstaigos vidaus tvarkos taisyklės nebuvo suderintos su profesine sąjunga, taip pat darbuotojams trūko informacijos apie direktorės patvirtintą darbo apmokėjimo sistemą.
Tačiau Darbo inspekcija atmetė profesinės sąjungos kaltinimą, esą direktorė pavaldinių, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, neinformavusi apie laisvas nuolatines darbo vietas. Pasak R. Trotos, tas buvo padaryta per socialinius tinklus.
„Pažeidimų yra, bet direktorė neseniai dirba, ji supranta esmę“, – būtinybės bausti L. Kazokienę nematė R. Trota.
Panevėžio darbo inspekcijos vadovas teigia, jog išnagrinėjus iš Socialinių paslaugų centro penktadalio darbuotojų ir juos ginančios profesinės sąjungos gautus skundus akivaizdu, kad kaltę dėl į streiką peraugusio konflikto turi prisiimti abi pusės.
„Nėra dialogo tarp vadovo ir profesinių sąjungų. Nė viena pusė, atrodo, neturi noro susėsti ir kalbėti. Dauguma skunduose iškeltų klausimų gali būti sprendžiami labai paprastai prie bendro stalo, bet gal viena pusė daugiau, kita mažiau susireikšmina ir dialogo nėra“, – teigė R. Trota.
Jis pripažįsta, kad ir pati profesinė sąjunga, kalanti prie kryžiaus L. Kazokienę, nėra tokia teisi, kokia dedasi.
„Profesinė sąjunga neįsigilinusi, paviršutiniškai pažiūrėjusi į tam tikrus dokumentus savotiškai juos traktuoja, o tada, žinoma, tą patį šneka ir centro darbuotojai“, – patvirtino R. Trota.
Darbo inspekcija nurodė L. Kazokienei atlikti įstaigoje socialinės rizikos vertinimą, koks paskutinį kartą buvo darytas, kai centrui vadovavo Valdemaras Misevičius.
Socialinių paslaugų centro darbuotojų gynėjo ir streiko pagrindinio organizatoriaus Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos vadovo Arvydo Dambrausko išvados iš Darbo inspekcijos dar nepasiekusios. Visgi jis neslepia, jog švelnus L. Kazokienės pabarimas profesinės sąjungos narius vargu ar tenkins.
A. Dambrauskas tvirtina, esą direktorė pažeidė įstatymus, už ką jai derėtų skirti nuobaudą.
„Mūsų teisininkai atliko darbo įstatymų laikymosi patikrinimą ir surašė aktą. Mes vienareikšmiškai matome akivaizdžius pažeidimus. Jei Darbo inspekcija irgi pamatys, direktorei turėtų būti surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Jei pripažins kitaip, vertinsime galimybę skųsti Darbo inspekcijos sprendimą“, – nusiteikęs A. Dambrauskas.
Žinia, kad nė vieni tikrintojai nematė, už ką nubausti L. Kazokienę, profesinės sąjungos lyderį papiktino.
„Pasakyti, kad stebina, būtų labai švelnu. Susitikime su Savivaldybės administracija jau sakiau, kad pirmą kartą susiduriu su tokia direktoriaus gynyba per daugiau nei dvidešimt metų“, – pareiškė A. Dambrauskas.
Vieną streiką gegužės pabaigoje jau surengusi ir centro darbuotojus su transparantais į Laisvės aikštę prie Savivaldybės sukvietusi profesinė sąjunga, pasak jos lyderio, vis dar neatsisako minties griebtis drastiškesnio ginklo – skelbti neterminuotą streiką.
„Mes neatsisakėme streiko, tik paprasčiausiai jį nukėlėme. Dabar laikas su direktore pradėti derybas dėl kolektyvinės sutarties. Gal konfliktas bus sureguliuotas, mes gi nesame donkichotai, kovojantys su vėjo malūnais“, – laikinas paliaubas „Sekundei“ aiškino A. Dambrauskas.
L. Kazokienė teigia laukdama patikrinimų rezultatų išankstinių lūkesčių neturėjusi. Direktorė pripažįsta, kad situacija Socialinių paslaugų centre nesanti gera. Ji tvirtina pati nusiteikusi aiškintis įstaigą supurčiusio konflikto priežastis.
„Krūvis buvo paskirstytas netolygiai. Socialinei darbuotojai, dirbančiai su 15-iolika šeimų, dar buvo pridėta vaduoti kolegę perimant ir jos šeimas, o trims darbuotojoms, turinčioms po septynias šeimas, kažkodėl nebuvo pridėtas vadavimas. Tą aiškinsimės su skyriaus vadove, kai ši grįš iš atostogų“, – teigė L. Kazokienė.
Pasak jos, kalbant su skyrių vadovais matyti, kad jiems stinga teisinių žinių.
„Kai kurie teisės aktai interpretuojami. Nėra socialiniam darbuotojui nustatytos 10 šeimų normos. Tai tik rekomendacija, siekiamybė“, – tvirtino direktorė.
L. Kazokienės nuomone, Socialinių paslaugų centre pūlinys prasiveržė esą dėl nesusikalbėjimo. Direktorė dabar kuria strategiją, kaip to išvengti.
„Aš fiziškai negaliu tiesiogiai pakalbinti 100 žmonių. Turi įsitraukti ir pavaduotojos, ir skyrių vadovai. Mano, kaip direktorės, užduotis sureguliuoti vidinę komunikaciją, kad gaučiau žinias iš skyrių“, – teigė įsimintiną krikštą iš pavaldinių gavusi vos pusę metų centrui vadovaujanti L. Kazokienė.
Komentarai
Tai nėra tik rekomendacija tai ministro nurodymas-įsakymas nemažiau 10 šeimų vienam socialiniam darbuotojui.
Nemažiau kaip 10 šeimų. Kaip ten yra nemaziau ar nedaugiau??
nurodykite to isakymo nr. ir data.
Prašome atvykti į Paramos šeimai skyrių supažindinsime iš ministerijos gautais nurodymais.
Nu bet nuotrauka streikuotojų pasako daugiau nei visų tikrintojų išvados. Jei direktorė tokia pažeidėja, darbo inspekcija būtų įvanojusi baudą be galesčio. Ji nieko nesigaili. Bet matyt tikrai nėra už ką bausti, o formalių pažeidimų kiekvienoj įstaigoj rastum.
Idomu kodel vis buvo delsiama priimti naujus darbuitojus kai jau nuo sausio men jie turejo buti priimami siekiant sumazinti kruvius ??? Krauna – kiek paveza, tokia taktika !
Padirbtumėt privačiam sektoriui, dar ne tiek krautų.
Visoms tokių biudžetinių įstaigų direktorėms reikėtų prisimint, kad jos direktoriauja ne nuosavuose UAB-uose, ir moka ne privataus sektoriaus algas, o biudžetines ir reikia gerbt darbuotojus, o ne smaugt ne tik vienos direktorės sunkiai dirba, o ar kiekviena iš direktorių yra dirbusi soc. darbą?
aš nesuprantu tu socialiniu darb. gauna tokias algas ir vis mazina darbo kruvi , nu naglumas kaip reikalas.. Ateikit padirbti į UAB pamatysit kruvius. Pripratot nieko neveikti ir gauti tokias algas! ir tie pinigai skirti iš biudzeto geriau skirti maziausiai uzdirbamtiems ar gaunantiems minimalu atlygi, poniutems maža dar!
tokie rėkiantys veidai pasitikėjimo nelabai kelia. Tokie pikti zmonės atrodo.