Panevėžio dailės galerijos Keramikos paviljone pristatyti mieste vykusio 3-iojo tarptautinio meninio stiklo simpoziumo „GlassJazz 2018“ metu gimę dalyvių darbai. Savo kūrybos vaisius gausiai susirinkusiai stiklo gerbėjų auditorijai parodė dvylikos šalių menininkai.
Kūrybinio stiklininkų susivienijimo šventės akordai pažymint simpoziumo pabaigą ir atidarant parodą ir vėlei suskambo džiazo ritmu. Vakaro svečius muzikos garsuose paskandino specialiai simpoziumui susibūręs džiazo trio „Stiklinis rojalis“, atstovaujamas trijų profesionalų: saksofonininko Igorio Švedko, perkusininko Arvydo Jofės ir klavišininko Egidijaus Razgaus.
Vesti ceremoniją buvo pasirinkta Auksinio scenos kryžiaus laureatė, aktorė Asta Preidytė, atidaryme sveikinimo žodį tarė galerijos direktorius Egidijus Žukauskas, vertėjaujant talkino Panevėžio savivaldybės Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Gurskienė.
„Visą savaitę Panevėžys ūžė, o stiklo meno, fotografijos, poezijos mūzos skleidėsi džiazo ritmu. Kiekvieną dieną juk žvelgiame pro langą, merkiame gėles į vazas, keliame stiklo taurę prie lūpų, bet niekada nesusimąstome – iš kurgi tas stiklas?“ – vakaro ceremoniją svajingais pasvarstymais atidarė A. Preidytė.
Pamatyti stiklo masės transformacijas ir menininkų improvizacijas susirinko įspūdinga daugybė žmonių. Galerijos kiemelyje išsirikiavę meno gerbėjai viso simpoziumo metu galėjo stebėti stiklo, kaip meno kūrinio, gimimą.
Užburiančią meistrų rankų magiją stebėjo ir trečioji akis – fotografai: Ramūnas Danisevičius, Valentinas Pečininas, Tadas Povilonis. Fotografijoje netikėtai sužibėjo ir stiklo menininkė Indrė Stulgaitė-Kriukienė bei poetas Dainius Dirgėla. Nors abu šie simpoziumo dalyviai atstovavo kitoms meno šakoms – meninio stiklo ir literatūros, jie rado laiko ir per objektyvo akį pažvelgti į įvairiaplanį simpoziumo vyksmą.
Rezultatu patenkintas
„GlassJazz 2018“ sumanytojas, kuratorius ir renginio siela, stiklo menininkas panevėžietis Remigijus Kriukas atidarymo metu prisiminė savo tėvo žodžius, jog reikia stengtis ir Dievas padės. Šio posakio vedamas, anot jo, ir pasiekė didžiausią laimėjimą.
„Mes stengėmės ir mums pavyko, nes susirinko tiek daug žmonių“, – sakė R. Kriukas.
Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje žinomas stiklo meistras kuklinosi: „Esu tik tas žmogus, kuris sukvietė savo tarptautinę „chebrą“, pasaulinę stiklininkų komandą, prie kurios prisidėjo džiazas – jis visada neatsiejamas. Tarptautinė komanda improvizavo be pasiruošimo, lygiai taip pat kaip ir muzikantai.“
„Išskirčiau tris esminius šiemetinio simpoziumo taškus. Pirma, į Panevėžį atvyko pasaulinio garso meninio stiklo meistrai – ryškios kūrybinės asmenybės. Antra, kūrybinis procesas vyko sklandžiai, jungdamas net keturias meno rūšis – stiklo meną, fotografiją, džiazą ir poeziją. Ir trečia – menininkai iš pat pradžių rinkosi į simpoziumą džiazuodami ir tos improvizacijos tęsėsi visą laiką, iki pat paskutinio kūrinio pastatymo ekspozicijų erdvėje“, – sakė R. Kriukas.
Stiklo menininkas patikino, jog džiaugiasi ne tik savo draugų, bendraminčių darbais, bet ir fotografų įdirbiu, lazerių šou, savo kūrybą pristačiusiais poetais bei jaunaisiais literatais.
Ritmingose džiazo improvizacijose gimė akį traukiantys darbai. M. Garucko nuotr.
Sužavėtas stiklo galimybių
Iš Nyderlandų atvykęs stiklo menininkas Jensas Pfeiferis sakė po intensyvios simpoziumo savaitės besijaučiantis kiek išvargęs.
„Tikrai labai daug dirbome, nors, žinoma, turėjome ir atokvėpio akimirkų. Per jas buvo smagu pabendrauti su jau pažįstamais ir pirmą kartą sutiktais žmonėmis. Manau, jog tai labai sustiprina menininkų bendruomenę“, – sakė pirmą kartą Panevėžyje viešintis svečias.
Du darbus simpoziumo metu sukūręs J. Pfeiferis prisipažino, jog stiklo menu susižavėjo pastebėjęs platų medžiagos galimybių spektrą.
„Stiklo menas – medžiaga grįsta praktika. Kiekvienas, kuris nori dirbti su stiklu, žinoma, turėtų apie jį pasidomėti daugiau, bet juk tai galioja kiekvienai medžiagai, kuria galima ką nors sukurti“, – sakė jis.
Stiklininkas pabrėžė, jog dažniausiai panašių susitikimų metu norisi daug improvizuoti ir nepaliaujamai kurti.
„Pasitaiko, jog negimsta puiki mintis, kurią galėtum išpildyti, arba pritrūksta išpildymui laiko. Bandydamas nuo to apsisaugoti, vieną darbą sukūriau panašų į mano jau darytą. Tai – ne kopija, jis skiriasi, tik pats metodas buvo nenaujas“, – paaiškino menininkas.
Kitas jo darbas – netikėta improvizacija, kurios jis sakė nesitikėjęs ir pats: „Tikras stiklo džiazas, o improvizacija – jo sudėtinė dalis“.
Anot stiklininko, ta medžiaga yra labai įvairialypė, turinti daug spalvų ir būdų ją panaudoti.
Todėl J. Pfeiferis sako nematantis labai didelių skirtumų dirbant su stiklu.
„Tai yra tiesiog būdas išreikšti savo meninius sugebėjimus“, – mano taip pat su bronza, plastiku dirbantis simpoziumo dalyvis.
