-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau specialistai tvirtina, kad būtent šie „stabdžiai“ daugiausia prisideda prie saugumo keliuose.
Naujausias Transporto kompetencijų agentūros (TKA) paskelbtas juodųjų dėmių žemėlapis atskleidė, kad šiemet Panevėžio rajone net trimis juodosiomis dėmėmis mažiau nei pernai.
Tokiomis laikomi kelių ruožai, kuriuose per ketverius paskutinius metus įvyko keturi arba daugiau eismo įvykių, juose yra žuvusiųjų ar sužalotųjų.
TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovo Evaldo Morkūno teigimu, analizuojant 2022 m. juodąsias dėmes ir eismo įvykius jose, nustatyta, kad 42 proc. visų sankryžose nutikusių avarijų įvyko susidūrus sukant į kairę, maždaug 40 proc. sudaro užvažiavimai ant pėsčiojo arba dviratininko. Nuvažiavimai nuo kelio sudaro 33 proc. visų užmiestyje registruotų eismo įvykių.
„Ne vien kelio infrastruktūros saugos trūkumai lemia juodosios dėmės susidarymo priežastis – 2022 metais nustatyta 12 juodųjų dėmių, t. y. 29 proc. visų, kurios įvykusių avarijų kaltininkai buvo neblaivūs, neturėjo teisės vairuoti arba pasišalino iš eismo įvykio vietos“, – skaičiavo E. Morkūnas.
Dar prieš metus Panevėžio rajone fiksuotos penkios juodosios dėmės. Šiemet beliko dvi. Ne vienerius metus tokiu karštuoju tašku yra Krekenavos miestelio sankryža. Per 2018–2021 m. čia įvyko penki eismo įvykiai, kuriuose žuvo vienas ir sužeisti šeši žmonės. Šioje vietoje šalutiniu keliu važiuojantieji dažniausiai klaidingai mano, kad jų kelias yra pagrindinis.
Kita juodoji dėmė yra kelyje Panevėžys–Pasvalys, netoli posūkio į Paįstrį. Šiame kelio ruože per ketverius pastaruosius metus įvyko keturi eismo įvykiai, per juos žuvo vienas ir sužeisti keturi žmonės.
Dar daugiau juodųjų dėmių pačiame mieste. Panevėžio savivaldybė, sudaranti miesto gatvių juodąsias dėmes, skaičiuoja, kad per 2018–2021 metus identifikuota net 15 tokių.
Kaip teigė Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Gintautė Atkočienė, avaringiausia mieste yra Klaipėdos–Vakarinės gatvių sankryža – per 2018–2021 m. čia fiksuota net 14 įskaitinių eismo įvykių. Klaipėdos–Žvaigždžių–Kosmonautų gatvių sankryžoje per tą patį laikotarpį įvyko vienuolika avarijų, kuriose nukentėjo žmonės.
Karštuoju tašku laikoma ir Klaipėdos–Projektuotojų–Dariaus ir Girėno gatvių sankryža, kur per ketverius metus buvo devyni eismo įvykiai.
Tiek pat avarijų įvyko J. Basanavičiaus ir Beržų, Klaipėdos ir Nemuno gatvių sankryžose.
Itin atsargiems pėstiesiems reikėtų būti einant per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ties Nemuno gatvės 62 ir 79 namais – čia įvyko net šeši skaudūs eismo įvykiai.
Po penkias avarijas per pastaruosius ketverius metus fiksuota Nemuno ir Danutės, Vakarinės ir Parko bei Nemuno ir Parko gatvių sankryžose.
Į juodųjų dėmių sąrašą su keturiais įskaitiniais įvykiais pateko Nemuno ir J. Tilvyčio gatvių, Ramygalos ir Kėdainių gatvių, Smėlynės–Marijonų–Senamiesčio bei ties Klaipėdos 170R esančios sankryžos.
Nauja avaringa vieta Panevėžyje šiemet pripažinta ir J. Biliūno g.–Velžio kelio–Pajuostės plento sankryža.
Pasak G. Atkočienės, dar prieš metus juodųjų dėmių mieste buvo penkiomis daugiau.
„Iš 15 identifikuotų juodųjų dėmių Panevėžio miesto gatvių tinkle per 2018–2021 metus sumažėjo 25 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo saugaus eismo priemonių diegimas“, – teigė specialistė.
Karštuoju tašku Panevėžyje laikoma ir Klaipėdos–Projektuotojų– Dariaus ir Girėno gatvių sankryža, kur per ketverius metus buvo devyni eismo įvykiai. P. ŽIDONIO nuotr.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus laikinasis viršininkas Erikas Klimas teigė, kad priežasčių, kodėl vienoje vietoje įvyksta daug eismo nelaimių, gali būti labai įvairių, tačiau faktas, kad tokiais atvejais būtinos eismo reguliavimo priemonės, mažinančios tą avaringumą.
Deja, dažnai to imamasi tada, kai pasipila skaudūs eismo įvykiai.
Nors apie Krekenavos miestelio sankryžos nesaugumą kalbėta ne vienerius metus, reikalai pajudėjo tik tuomet, kai žuvo jaunas užsienietis.
„Dabar pasaulis skuba gyventi, visi nori kelionės tikslą pasiekti greitai, bet mūsų nuomonė ta, kad jau geriau lėčiau, bet saugiau.“
E. Klimas
„Eismo įvykiai šioje vietoje pasipylė, kai buvo išasfaltuotas kelias, vedantis į Kėdainius. Anksčiau čia buvo žvyrkelis. Išasfaltavus net navigacija rodo, kad tai pagrindinis kelias, todėl tiek daug užsieniečių šioje vietoje pateko į eismo įvykius. Kelias lygus, gražus, tad niekas nepagalvoja, kad tai gali būti ne pagrindinis“, – kalbėjo E. Klimas.
Po skaudžių avarijų Krekenavos sankryžoje įrengti saugos kalneliai. Valstybinė automobilių kelių direkcija šią sankryžą numačiusi rekonstruoti į žiedinę.
„Mes ir patys raštais užvertėme atitinkamas tarnybas, kad imtųsi priemonių problemai spręsti. Žiedinės sankryžos dar teks palaukti, bet gal kitos, jau įdiegtos saugumo priemonės padės išvengti tokių skaudžių avarijų“, – sako E. Klimas.
Avaringiausia Panevėžyje yra Klaipėdos–Vakarinės gatvių sankryža – per 2018–2021 metus čia registruota net 14 įskaitinių eismo įvykių. P. ŽIDONIO nuotr.
Policijos pareigūno akimis, Panevėžyje eismo situacija gerėja, nors juodųjų dėmių čia daug. Anot jo, didžiausias indėlis į saugumą – išmaniosios sankryžos bei probleminėse vietose rengiamos žiedinės.
„Dabar pasaulis skuba gyventi, visi nori kelionės tikslą pasiekti greitai, bet mūsų nuomonė ta, kad geriau lėčiau, bet saugiau“, – besipiktinantiems, kad išmaniosios sankryžos mieste susidaro kamščius, argumentų turi E. Klimas.
Palyginti skaičiais, kiek sumažėjo mieste avarijų, anot pareigūno, būtų labai sudėtinga, mat tai neatspindėtų tikros situacijos. Per dvejus pirmuosius pandemijos metus, kai buvo ribojamas judėjimas, eismo įvykių keliuose gerokai sumažėjo.
„Nebuvo intensyvaus eismo, tad netikslinga būtų lyginti praėjusius pandeminius metus su šiais“, – mano pareigūnas.
2018–2021 metais Klaipėdos–Žvaigždžių–Kosmonautų gatvių sankryžoje įvyko vienuolika avarijų, kuriose nukentėjo žmonės. P. ŽIDONIO nuotr.
Pareigūnams nerimą kelia nauja tendencija, kad į avarijas vis dažniau patenka elektrinių paspirtukų vairuotojai. Įdomu tai, kad tokių eismo įvykių, kai susiduria paspirtuku važiuojantis asmuo ir automobilis, pasitaiko gerokai rečiau – daug dažniau paspirtuku lekiantis asmuo parbloškia pėsčiąjį, kitą paspirtukininką ar dviratininką.
Tokiu karštuoju tašku ar netgi juodąja dėme jau galima vadinti ir atnaujintą Kultūros ir poilsio parką – gana dažnai dviračių ir pėsčiųjų takuose visi nebeišsitenka.
„Paspirtukai nėra pritaikyti tokiems dideliems greičiams, kaip kad kartais jais lakstoma. Turime dar subręsti iki to, kol galėsime save vadinti dviračių šalimi, kai automobilių vairuotojai, paspirtukininkai ir dviratininkai bus lygiaverčiai eismo dalyviai“, – mano E. Klimas.
