Gėlininkas jukas augina daugiau nei keturis dešimtmečius. Šiuo metu jų turi per 200 kelmų, o pražydo apie 60.
Iš kur gavo pirmąją juką, A. Gražys nebepamena. Spėja, kad veikiausiai iš botanikos sodo.
Nors dažniausiai manoma, kad juka įnoringas augalas, auginamas vazone ir bijantis lietuviškos žiemos, pasak gėlininko, ji puikiai žiemoja mūsų klimato sąlygomis.
A. Gražio teigimu, pluoštinę juką 1956 metais išvedė vokiečių profesorius Karlas Fišeris Drezdeno botanikos sode. Profesoriaus nuopelnas – 12 pluoštinės jukos veislių, ir jos iki šiol plinta po pasaulį. Šioms jukoms nebaisios nė mūsiškės žiemos. Jų lapai, priklausomai nuo veislės, gali skirtis, tačiau žiedai visų vienodi – visos žydi baltai.
Visą straipsnį skaitykite liepos 20 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje.