Site icon sekunde.lt

Socialinėje įstaigoje – masinės išleistuvės

Aistrų ugnyje, įžiebtoje nesantaikos tarp profesinės sąjungos ir direktorės, degančiame Panevėžio socialinių paslaugų centre įsisiūbavo darbuotojų išleistuvių maratonas.

Panevėžio socialinių paslaugų centre – neramios dienos. Vienas paskui kitą įstaigą palieka darbuotojai. V. Bulaičio nuotr.

 

Aistrų ugnyje, įžiebtoje nesantaikos tarp profesinės sąjungos ir direktorės, degančiame Panevėžio socialinių paslaugų centre įsisiūbavo darbuotojų išleistuvių maratonas.

Nuo šių metų pradžios šią socialinę įstaigą paliko jau keturiolika specialistų, dar dviem įteikti įspėjimai apie naikinamas pareigybes.

Vienas paskui kitą darbovietę paliekantys žmonės piktinasi, esą dirbtinė reorganizacija ir mažiau nei prieš porą metų direktoriauti stojusios Linos Kazokienės autokratiniai valdymo metodai įstaigą veda prie kracho.

Kritikos lavinos sulaukusi L. Kazokienė atremia esanti reikli vadovė, o taikantis prie miesto strategijos pokyčiai įstaigoje neišvengiami.

Menininkė nereikalinga

Socialinių paslaugų centre užimtumo specialiste darbui su socialinės rizikos šeimų 6–12-os metų vaikais dirbusi Zita Bareikienė tapo Vaikų dienos centro siela. Po pamokų vaikai lėkdavo nebe į namus ar pas gatvės draugus, bet sugužėdavo pas Zitą. Kad vaikai pamatytų tokį patį pasaulį, kaip ir jų bendraamžiai, specialistė, pati suradusi rėmėjų, organizuodavo išvykas, stovyklas, smagius užsiėmimus.

Dabar Z. Bareikienė ieško nebe rėmėjų vaikų pramogoms, o sau kito pragyvenimo šaltinio.

Prieš dvi savaites turėjo atsisveikinti su darbu Socialinių paslaugų centre.

„Per dvejus metus iš direktorės nesulaukiau nė vienos pastabos, ji tikrai nesikišo į mano darbą, turėjau visišką kūrybinę laisvę“, – sako Z. Bareikienė.

Žinia apie atleidimą jai itin netikėta. Juolab kad ją išgirdo netgi ne iš pačios vadovės, o įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos. Šioji, pasiekus informacijai, jog ketinama atleisti Z. Bareikienę, kreipėsi į direktorę ir gautą atsakymą parodė atleidžiamai darbuotojai.

„Man buvo šokas. Direktorės rašte skaitau, kad užimtumo specialisto pareigybė perteklinė, bus kuriamos naujos erdvės, reikės tam tikros srities kvalifikuotų specialistų, todėl mano darbo vieta naikinama. Nesupratau, kas vyksta. Dirbi, rašai projektus, planuoji veiklą ir sulauki rašto, kad esi nebereikalingas“, – pasakojo Z. Bareikienė.

L. Kazokienė sutinka, kad jos vadovaujamoje įstaigoje darbuotojų kaita didžiulė, tačiau esą dalies jų nebuvo pajėgi sulaikyti dėl geresnio uždarbio užsienyje. V. Bulaičio nuotr.

Pranešimas apie naikinamą pareigybę iš direktorės atėjo vėliau, tiesa, nepažeidžiant Darbo kodekse numatytų terminų.

Klaipėdos universiteto Menų fakultetą baigusiai Z. Bareikienei darbo vietos Socialinių paslaugų centre neliko – nuspręsta, kad su vaikais Dienos centre turi dirbti socialiniai darbuotojai.

„Direktorė pati įkūrė šitą etatą, pati mane įdarbino, o dabar pati pasmerkė jį panaikindama“, – stebėjosi atleistoji specialistė.

Nematė prasmės likti

Z. Bareikienės atleidimas nustebino kolegas ir sukėlė sąmyšį tarp Dienos centro lankytojų.

Paramos šeimai skyriaus vadovės Ingos Savickienės teigimu, jau kitą dieną Dienos centre nuplėšti pačių vaikų su Zita sukurti spalvingi užrašai, dingo rankdarbiai, pasipiktinę tėvai skambino grasindami rašyti skundus dėl atleistos darbuotojos. Tačiau labiausiai visus apstulbino tylus protestas – kitą dieną čia neatėjo nė vienas vaikas, iki tol taip nėra buvę.

Dabar ir pati I. Savickienė jau atsisveikinusi su Socialinių paslaugų centru. Dvylika metų Paramos šeimai skyriaus vedėja išdirbusi specialistė iš pareigų pasitraukė šalių susitarimu. Visgi ji aiškina tokį žingsnį žengusi ne savo noru.

„Nebemačiau perspektyvų dirbti su direktore, kurios aš negerbiu dėl elgesio su darbuotojais, arogancijos, nepotizmo, dėl dvejopų standartų“, – vardijo I. Savickienė.

Anot jos, įtampa darbe netgi buvo privedusi prie sveikatos problemų – prieš pasitraukdama iš Socialinių paslaugų centro ilgą laiką gydėsi.

Buvusi vedėja sako supratusi, kad jai seniai buvo numatytas bedarbės likimas. Esą L. Kazokienė leidusi suprasti, jog didelis darbo stažas toje pačioje darbovietėje nėra privalumas.

„Direktorė tiesiai šviesiai yra pasakiusi, kad moksliniais tyrimais įrodyta, jog darbovietė turi būti keičiama kas septynerius metus“, – įstrigo I. Savickienei.

Padėkas pakeitė pastabos

Buvusios vedėjos nuomone, įstaigos struktūros pertvarka padaryta dirbtinai, kaip teisėtas būdas atsikratyti senbuvių darbuotojų.

Anot I. Savickienės, dar buvusio direktoriaus Valdemaro Misevičiaus įdarbinti žmonės įpratę prie kitokių darbo santykių nei diktuojami L. Kazokienės.

„Pasikeitus vadovams, darbuotojai pasijuto įrankiais. L. Kazokienė atvirai yra pasakiusi, kad mūsų asmeniniai gyvenimai jai nulio vietoje. Buvo sunkių akimirkų, kai reikėjo artimuosius parsivežti iš ligoninių, o direktorė neišleido iš darbo. Jai atėjus vadovauti, prasidėjo psichologinis teroras, kabinėjimasis dėl smulkmenų“, – pasakojo I. Savickienė.

Pasak jos, anksčiau ne tik iš tiesioginio viršininko, bet ir iš Savivaldybės sulaukdavusi tik padėkų. Tačiau per pastaruosius beveik porą metų I. Savickienės darbas įvertintas tik papeikimais. Darbuotojai ne kartą teko ir pasiaiškinimus rašyti.

„Stengiausi dirbti kaip anksčiau, bet per pusantrų metų neišgirdau nė vieno gero žodžio, nė vieno paskatinimo. L. Kazokienė tiesiog nenori girdėti kitos nuomonės. Turi arba pritarti, arba būsi nurašytas. Autokratinis vadovavimas kerta per įstaigos paslaugų kokybę, bet Savivaldybė šito stengiasi nematyti“ – piktinasi I. Savickienė.

Nepadirbo nė administracija

Situacijos Socialinių paslaugų centre Savivaldybė nedramatizuoja netgi matydama įstaigą vienas po kito paliekant didžiulę socialinio darbo ir vadybos patirtį turinčius darbuotojus. Kovą su darbo vieta atsisveikinusi pavaduotoja socialiniam darbui Aida Žygelienė sako galinti L. Kazokienė pagirti už jos viešųjų ryšių išmanymą.

„Į viešumą eskaluojama vienaip, o įstaigos viduje yra visai kitaip“, – tvirtina buvusi pavaduotoja.

Vadybos vadovėliuose darbuotojų kaita skirstoma į funkcinę, kai darbą palieka prasti darbuotojai, konfliktuojantys ir nepritampantys prie naujo vadovo reikalavimų, bei disfunkcinę, kai traukiasi net administracijos atstovai.

Būtent pastarąją situaciją Socialinių paslaugų centre mato A. Žygelienė.

Beveik vienu metu iš L. Kazokienės vadovaujamos įstaigos išėjo dvi buhalterės, sekretorė, skyriaus vedėja, pavaduotoja socialiniam darbui.

„Būdama direktore turbūt išprotėčiau, jei vienu metu išeitų tiek administracijos“, – sako buvusi pavaduotoja.

A. Žygelienės užimamą pavaduotojos socialiniam darbui etatą buvo numatyta panaikinti. Tačiau pavaduotoja darbą paliko nesulaukusi struktūrinių pakeitimų.

Kodėl pati išėjo nesulaukusi pertvarkos, pasak A. Žygelienės, jai net gėda viešai kalbėti. Tik prasitaria direktorę su ja keistai bendravus raštais. Pavaduotoja įtaria, jog šitaip jai buvo bandoma daryti spaudimą, kad atlaisvintų vietą kažkam kitam.

„Viešumoje skleidžiama žinia, kad iš darbo išeina streikuotojai. Bet nei aš, nei buhalterės, nei dar kitos išėjusios moterys prie streikų neprisidėjom, stengėmės palaikyti vieningą komandą. Bet dirbti ir mes negalėjome“, – sako A. Žygelienė.

Darbuotojai emigruoja

Vien per nepilnus penkis šių metų mėnesius Socialinių paslaugų centre iš darbo jau išėjo 14-iolika žmonių: du dėl struktūros pertvarkos, trys šalių susitarimu ir net devyni pačių prašymu. Dar dviem įteikti įspėjimai apie dėl reorganizacijos įstaigoje naikinamas jų pareigybes. Tarp išėjusiųjų – buhalterės, sekretorė, skyrių vedėjai, direktorės pavaduotojai.

L. Kazokienė sutinka, kad darbuotojų kaita didžiulė, tačiau dalies jų esą nebuvo pajėgi sulaikyti dėl emigracijos – net penki išvyko dirbti į užsienį.

„Viena darbuotoja netgi tiesiai pasakė išvažiuojanti į Vokietiją užsidirbti pensijos“, – pasakojo L. Kazokienė.

Prisistato reiklia

Išėjusių darbuotojų kritikuojama dėl kolektyve kuriamos įtampos direktorė sako tiesiog esanti reikli.

„Aš žmogus, kuriam svarbus rezultatas, ir iš kolektyvo to reikalauju. Man sunku dabar įjungti gynybinę poziciją ir netgi nenorėčiau to daryti. Vadovas atsakingas už įstaigos strateginių krypčių įgyvendinimą. Mes privalome orientuotis ir į miesto strategiją. Jei kažkokio skyriaus vadovo nuomonė kitokia, neatitinkanti bendros krypties, nereiškia, kad ji turėtų būti svarbesnė“, – atrėmė L. Kazokienė.

Darbuotojų nepasitenkinimą ir atleidimų bangą sukėlusią reorganizaciją, pasak direktorės, diktuoja natūralūs pokyčiai: mažinama administracija, tačiau numatyta pritraukti daugiau paslaugas Socialinių paslaugų centro klientams teikiančių specialistų.

Rengiami ir kardinalūs Vaikų dienos centro pokyčiai. Pasak vadovės, jo darbuotojams nebeužtenka tik smagiai užimti vaikus.

„Mieste jau ir be mūsų yra įvairių pasibuvimo vietų vaikams ir paaugliams – Atviras jaunimo centras, Jaunimo erdvė. Nenorime dubliuotis, todėl teiksime specifines paslaugas, dirbsime su tam tikromis vaikų grupėmis. Vaikų dienos centras nebėra tik pažaidimai arba piešimai, o tikslinė veikla“, – aiškino L. Kazokienė.

Problemos nemato

Aistrų verpete jau beveik pusantrų metų verdančiame Socialinių paslaugų centre problemos dėl direktorės darbo nemato nė socialinę sritį kuruojanti Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė.

„Jei gaučiau popierių parašytą, pasakyčiau, ką ji blogai padarė“, – teigia S. Jakštienė.

Nors įstaigą purtė ir streikai, ir kolektyvo pasiuntiniai ėjo kalbėtis su S. Jakštiene, šioji sako neturinti pagrindo priekaištauti L. Kazokienei dėl jos vadovavimo stiliaus.

„Kiekvienas naujas vadovas imasi permainų, stengiasi, kad jo organizacija būtų kuo sėkmingesnė ir paslaugų kokybė aukštesnė. Atėjusi L. Kazokienė irgi darė įvairias analizes, norėjo stiprinti darbo kokybę, gal iš to ir streikai kilo. Ta banga iki šiol tęsiasi“, – direktorės pusėn stojo S. Jakštienė.

Exit mobile version