Kelerius metus glaudęs benamius, iš pradžių išdaužytais, po to jau lentomis užkaltais langais bei išplėštomis durimis stovėjęs medinukas dabar styro jau gerokai apgriautas. Liko tik dalis jo stogo, pro kurio kiaurymę kyšo kaminas. Sąvartynu tapo ir namo kiemas.
Nebetverdama tokio centrinės miesto dalies vaizdo, į „Sekundę“ kreipėsi Panevėžio rajone, Vaivaduose gyvenanti Danguolė. Į darbą Panevėžyje jai tenka kasdien pravažiuoti pro baisųjį „paveldą“.
„Į darbą važiuoju Senamiesčio gatve, o namo į Vaivadus grįžtu, kaip sakoma, „per aplinkui“. Kitus maršrutus renkuosi, kad nematyčiau to baisiojo namo gatvės pradžioje. Jei man baisu pravažiuoti, kaip turėtų jaustis tos gatvės gyventojai. Negi jie nieko nedaro, negelbsti savojo įvaizdžio?“ – ir baisėjosi, ir piktinosi Danguolė.
Vienai pirmųjų Panevėžyje įsikūrusiai gyventojų bendruomenei „Senamiestietis“ vadovaujantis Stanislovas Žiogas neslėpė, kad į akis krentantis apgriuvęs namas išties tapęs skauduliu ir jam pačiam, ir kitiems Senamiesčio gatvės gyventojams. Tokios jo liekanos savotiškai reprezentuoja ir pačią gatvę, vieną svarbiausių mieste, o atvykėliams – ir pačią Aukštaitijos sostinę.
Visą straipsnį skaitykite vasario 11 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.
Komentarai
man labiausia patinka uzrasas prie namo ,, saugi kaiminyste“ )))))))))