-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Uždarytos Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pacientai perkelti į kitas analogiškas įstaigas. Rajono Savivaldybė teigia, kad toks sprendimas yra ūkiška išeitis – finansinių nuostolių slegiama ligoninė, sumažėjus pacientų, duris užrakina porai mėnesių: rugsėjį jos klientai vėl bus parvežti į Krekenavą.
Vis dėlto ir laikinas ligoninės uždarymas sukėlė nemenką ažiotažą.
„Krekenavoje karšta ne tik dėl vasaros, bet ir dėl įtampos“, – sako krekenaviškis Romualdas Liutkus.
Jis teigia sulaukęs vienos ligonės dukters skundo dėl uždaromos ligoninės ir įsitikinęs, kad toks žingsnis visiems pacientams neišeis į gera, tad kreipėsi į Seimo narius.
„Iš viso buvo dvylika pacientų, bet žaibiškai teliko keli – vieni pervežti į Ramygalos, Naujamiesčio ligonines, kiti tiesiog išrašyti namo. Ne viena šeima gyvena nepasiturinčiai, neturi automobilio, tad pacientų iškėlimas jų artimiesiems virstų didele bėda. Į Naujamiestį ir Ramygalą iš Krekenavos nėra jokio susisiekimo, nevažiuoja joks visuomeninis transportas. Norinčiųjų gultis į Krekenavos ligoninę būtų ir dabar, bet pastaruoju metu ligoniai nebepriimti“, – piktinosi R. Liutkus.
Anot jo, Krekenavos ligoninė dėl puikios priežiūros ir suteikiamų paslaugų gerai vertinama ir kitų miestelių, net Panevėžio gyventojų, todėl keista, kad būtent ši įstaiga per vasarą neveiks.
M. Liutkus įsitikinęs, jog dėl tokios laikinos pertvarkos problemų kils ir patiems darbuotojams. Jiems teks važinėti į darbą Ramygaloje arba Naujamiestyje, nors autobusai tarp šių miestelių nekursuoja.
Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė nuo sausio tapo pavaldi Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikai. Jos direktorė Neringa Šinkūnienė stebisi kilusiu ažiotažu ir skundus vadina „tuščioje vietoje pučiamu burbulu“.
Anot direktorės, ligoninės nė neplanuojama uždaryti. Ji tik dviem mėnesiams užvers duris, nes ligonių liko mažiau nei pačių darbuotojų.
„Panevėžio rajone turime tris palaikomojo gydymo ir slaugos ligonines – Krekenavoje, Ramygaloje, Naujamiestyje. Visos yra pustuštės. Krekenavoje vasarai liko vos šeši pacientai. Už vieną žmogų ligonių kasa moka apie 40 eurų parai. Nesunku apskaičiuoti, kad už visus pacientus per parą įstaiga gautų 240 eurų. Tai yra labai mažai, juk reikia tuos ligonius išlaikyti – kainuoja ir maistas, ir vaistai, ir priežiūra. O personalas, per karantiną ištisai dirbęs, irgi jau nori atostogų“, – aiškina N. Šinkūnienė.
Anot jos, kol vasarą darbuotojai atostogaus, tiems keliems pacientams patiems leista pasirinkti, kur norėtų būti perkelti – už 15 kilometrų nuo Krekenavos esančios Ramygalos ligoninę ar už 17 kilometrų įsikūrusio Naujamiesčio įstaigą.
„Visi Krekenavos ligoninės pacientai toliau bus gydomi, gaus paslaugas. Nemanau, kad jiems tragedija laikinai išvažiuoti į kitą ligoninę, juolab kad Naujamiestyje ji dar ir kur kas geresnė“, – tikina direktorė.
Neringa Šinkūnienė. „Sekundės“ nuotr.
Pasak N. Šinkūnienės, Krekenavos ligoninės dauguma darbuotojų vasarą atostogaus, o dirbantieji irgi galės pasirinkti, kur – Naujamiestyje ar Ramygaloje – laikinai padirbėti.
„Mes darbuotojus vežiosime. Slaugytojos ir jų padėjėjos dirba paromis, kokia čia problema du kartus per savaitę nuvažiuoti? Nė viena darbuotoja nebus atleista ir apie jokias prastovas nė kalbų nėra. Mums ir taip trūksta darbuotojų. Žmonės kelia vėją tuščioje vietoje“, – stebėjosi N. Šinkūnienė.
Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje dirba viena gydytoja, ji darbuojasi ir Krekenavos ambulatorijoje, bei šešios slaugytojos kartu su slaugytojų padėjėjomis, taip pat viena virėja.
N. Šinkūnienės teigimu, vasarą uždaryti ligoninę perkeliant pacientus ir išleidžiant kolektyvą atostogauti yra išsigelbėjimas nuo įstaigą į bankrotą stumiančių nuostolių. Pasak direktorės, sausį rajono poliklinika savo žinion ligoninę perėmė slegiamą 60 tūkst. eurų nuostolio.
„Jau ir taip esame baisiame minuse. Gelbėdami ligoninę nuo bankroto, kad ir toliau būtų teikiamos paslaugos, dviem mėnesiams ją uždarome“, – neslepia poliklinikos vadovė.
Laikiną ligoninės uždarymą neatleidžiant darbuotojų ir neišsiunčiant į gatvę pacientų, rajono vicemeras Antanas Pocius irgi vadina išsigelbėjimu nuo didesnių įstaigos problemų.
„Savivaldybė iš savo biudžeto gali skirti pinigų, bet reikia ieškoti kitų išeičių, nes ir taip rajone yra į ką investuoti. Viešasis transportas irgi važiuoti turi, nors keleivių vos vienas du ir reikia dengti nuostolius, žmonės nori ir pirtyse maudytis, bet irgi klientų per mažai, kad jos savarankiškai išsilaikytų. Turime daug sričių, kur reikia pinigų. Dabar išlaikyti pustuštę ligoninę būtų neūkiška“, – vardijo mero pavaduotojas.
Jis svarsto, kad veikiausiai pandemija ištuštino tokio pobūdžio sveikatos priežiūros įstaigas. A. Pocius sako nepamenantis metų, kai rajono slaugos ligoninėse būtų tiek laisvų vietų.
„Iš daugiametės patirties galiu pasakyti, kad į tokias ligonines visada būdavo ilgiausios eilės. Būdavo, atsiranda žmogelis, kurį reikia skubiai paguldyti, o vietų nėra. Ir patys stebimės, kas nutiko, nes visuomenė sensta ir tų ligonių turėtų būti. Ko gero, pandemija padarė savo, kad ligoninės pustuštės. Nebuvo pacientų, nebuvo ir pajamų, dėl to tie nuostoliai ir augo, o įstaigą kažkaip išlaikyti reikia“, – teigia vicemeras.
A. Pocius sako netikintis, kad dėl įstaigos uždarymo porai mėnesių kažkam bus blogiau.
„Skundus suprasčiau vieninteliu atveju: jei pacientai būtų metami į gatvę. Bet jiems siūlomi kiti variantai. Kai darbuotojų kone daugiau nei ligonių, „griekas“ būtų įstaigą dirbančią per vasarą laikyti. Bet skųstis labai mokame – skundžiamės ir prezidentu, ir Vyriausybe, ir Seimu, ir savivaldybėmis, tik ne savimi“, – kalbėjo mero pavaduotojas.
