-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Šis klausimas yra labai svarbus, norėtųsi, kad jis būtų darbotvarkėje tada, kai bus mažiau rezonansinių klausimų. Koreguodami darbotvarkę išėmėme ir kelis kitus klausimus, tiesiog norėdami susikoncentruoti į tai, kas dabar kelia didžiausią rezonansą, o tai yra ir išmokų klausimas, ir testavimo klausimas, ir daugelis kitų, kurie šiandien bus“, – Seime antradienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Vis tik, Seimo pirmininkės teigimu, rudens sesijoje klausimas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui – sugrįš.
„Aš manau, kad rudens sesijoje jis tikrai bus darbotvarkėje, bet konkrečios dienos dabar neįvardinsiu“, – sakė pralemento vadovė.
ELTA primena, kad projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, parengė ir parlamentarams birželio mėnesį svarstyti pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė bei konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Už šią iniciatyvą Seimo salėje tuomet balsavo 71 parlamentaras, 24 balsavo prieš ir dar 24 susilaikė.
Savo ruožtu Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį klausimą jau svarstė dar prieš pateikiant projektą Seime. Pagal Seimo statutą TTK turi įvertinti kiekvieną iniciatyvą, kurios atitiktis Pagrindiniam šalies įstatymui sukelia klausimų Seimo Teisės departamentui. Seimo teisininkai tuomet skelbtoje išvadoje pažymėjo, kad valdančiųjų teikiamas įstatymas, kuriuo siekiama V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, gali prieštarauti Konstitucijai.
Apie tai, kad abejonių kelia pasirinkta iniciatyvos forma suteikti V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą, birželio mėnesį Eltai užsiminė ir Prezidentūra. Visgi Prezidentūra tvirtina, kad prezidentas Gitanas Nausėda neturi jokių abejonių, jog 1990–1992 m. de facto šalies vadovo pareigas ėjo būtent profesorius.
