-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau jam bent jau mokyklos vadovėliuose tikrai žinoma viskas – visi šimtukai per brandos egzaminus ne kiekvienam pasiekiami.
Laikė šešis egzaminus, gavo šešis šimtukus – tokiu neįtikėtinu derliumi brandos egzaminų sesiją Lietuvoje baigė keturi šių metų abiturientai. Vienas jų – Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos auklėtinis Simonas Melaika. Aukščiausiais balais įvertintos jo matematikos, anglų kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos, biologijos bei chemijos žinios.
Po tokio brandos egzaminų sesijos finalo dėmesys ir sveikinimai Simoną užplūdo lyg cunamis. Dabar viskas nurimo ir gabus jaunuolis jėgas tolesniam keliui kaupia su šeima atostogaudamas Slovėnijoje.
Čia S. Melaika mėgaujasi žavinga Vidurio Europos gamta ir nusipelnytu poilsiu.
„Mokslui laiko skirdavau panašiai kaip ir visi bendraklasiai, gal tik stengdavausi jį išnaudoti efektyviau, nesiblaškyti. Laiko laisvalaikiui tikrai likdavo, jį leidžiu bėgiodamas, bendraudamas su draugais, keliaudamas, ilsėdamasis“, – pasakoja Simonas.
Net šešis šimtukus už brandos egzaminus surinkęs Simonas Melaika, pasibaigus atostogoms, mokslus tęs Kembridžo universitete Jungtinėje Karalystėje. ASMENINIO ALBUMO nuotr.
Panevėžietis patikina turėjęs įdomią ir smagią vaikystę. Jam užteko bendravimo su kitais vaikais, o kelionės po Lietuvą ir Europą į olimpiadas davė daug naujų įspūdžių ir nuotykių.
„Gerai mokiausi visą laiką, tačiau pagrindinis ir didžiausias žingsnis į priekį buvo perėjus į devintą klasę, kai ruošiausi tarptautinei jaunių gamtos mokslų olimpiadai“, – pasakoja S. Melaika.
Baigęs J. Balčikonio gimnaziją, šimtukininkas pasirinko gamtamokslių studijas viename iš prestižinių Kembridžo universitete Jungtinėje Karalystėje. Panevėžietis mato save kaip mokslininką gyvybės mokslų srityje. Tai jam įdomiausia ir visada geriausiai sekėsi.
Jaunuolis svarsto, kad renkantis specialybę atlyginimas jam niekada nebuvo svarbus faktorius. Laimingą gyvenimą, Simono nuomone, užtikrina ne baigti mokslai, bet kasdieniai pasirinkimai. Be to, mokslininko darbas kiekvieną dieną keltų naujus iššūkius, o tai, juokiasi S. Melaika, labai tinka jo asmenybei.
„Kaip sakydavo mano lietuvių kalbos mokytoja – kuo daugiau žinai, tuo didesnis tavo pasaulio sąlytis su nežinomybe, todėl neįmanoma visko suprasti.“
S. Melaika
Simonas visada stengiasi su šypsena žiūrėti į pasaulį ir būti laimingas. O paklaustas, kas lėmė jo gabumus, panevėžietis atviras: mokykloje reikia ir darbo, ir įgimto talento. Jo tėveliai taip pat puikiai mokėsi: mama tapo gydytoja, o tėtis informacinių technologijų specialistas.
Simonas turi ir dvynę seserį, mokyklą baigusią su pagyrimu.
„Manau, kad tėvų įdiegtas atsakomybės už save, savo ateitį jausmas, o kartu ir visapusiškas palaikymas mums su sese tikrai padėjo būti tokiems, kokie esame“, – svarsto S. Melaika.
Į šį pasaulį atsineštas talentas natūraliai, pasak vaikino, leido kai kuriuos dalykus atlikti itin lengvai. Jam sekėsi kurti asociacijas, struktūruoti informaciją ir ją įsisavinti.
Dvyniai Simonas ir Augustė Melaikos stebina savo gabumais ir pasiekimais. G. KARTANO nuotr.
„Manau, kad kiekvienas turi surasti sau tinkantį ir patinkantį mokymosi metodą. Vis dėlto kaip raktą į sėkmę išskirčiau nuoseklų darbą ir savanorišką motyvaciją. Jei mokymasis bus kančia ar egzaminams ruošiesi paskutinę naktį, tokių rezultatų pasiekti tikrai nepavyks“, – paslaptį, kaip tapti šimtukininku, atskleidžia S. Melaika.
Jis pats pasakoja kartais grauždavęsis, jog galėtų daugiau laiko skirti kai kuriems mokomiesiems dalykams. Bet visgi savo dėmesį daugiau skirdavęs sunkesnėms užduotims ir gilesniems tyrinėjimams bei analizėms.
„Žinoma, ir man būdavo kartais sunku mokytis. Ruošdamasis olimpiadoms, prisiliesdavau ir prie sudėtingesnių, aukštosios mokyklos lygio temų. Susidūrus su sudėtingomis, nepažįstamomis problemomis, dažnai pritrūksta tam tikrų žinių, o kartais ir vaizduotės. Kaip sakė mano lietuvių kalbos mokytoja – kuo daugiau žinai, tuo didesnis tavo pasaulio sąlytis su nežinomybe, todėl neįmanoma visko suprasti“, – svarsto ne vienos olimpiados prizininkas ir nugalėtojas.
S. Melaikos žinios aukso medaliu įvertintos biologijos olimpiadoje, sidabro – fizikos, chemijos, geografijos ir astronomijos olimpiadose Lietuvoje. Iš Europos olimpiadų panevėžietis parsivežė tris bronzos medalius. Du jų, biologijos ir chemijos – jau po brandos egzaminų.
„Man geriausiai sekasi ir labiausiai patinka gamtos mokslai, biologija. Jie paaiškina, kaip veikiame mes, mūsų pasaulis, juose gausu sąsajų, loginių ryšių, kurie kartais atrodo ir visai neįtikėtini“, – sako Simonas.
O jo ir buvusių bendraklasių ryšiai niekada nebuvo kokie nors išskirtiniai. Šimtukininkas teigia paprašytas nevengdavęs padėti kitiems per pamokas, visi jį laikė paprastu vaikiu. Toks pat draugams pirmūnas liko ir po užplūdusio dėmesio dėl puikiai išlaikytų egzaminų.
O mokytojai vis stengdavosi talentingą mokinį sukti į sudėtingesnes temas, duodavo papildomų užduočių.
„Tikrai nebuvo taip, kad viską mokėjau. Mokytojams su manimi turbūt buvo papildomo darbo, bet jie tikrai negailėjo savo laiko ir labai prisidėjo prie mano sėkmės“, – dėkingas būsimas gamtos mokslų žinovas.
ASMENINIO ALBUMO nuotr.
S. Melaika po studijų Jungtinėje Karalystėje sugrįš dirbti į Lietuvą. Gabus vaikinas gavo valstybės paramą studijoms – jam suteiktą stipendiją iš Lietuvos valstybinio studijų fondo. Tokia paskata konkurso tvarka skiriama gabiausiems.
Kokios gyvenimo sąlygos panevėžiečio laukia Kembridže, jis dar nežino. Bet Simonas tikras, kad studijos kitoje šalyje jam bus vertinga patirtis, padėsianti patobulinti gyvenimo įgūdžius, išmokys savarankiškumo – visa tai pravers tolesniame gyvenime
„Tiesiog tikiuosi iš gyvenimo pats pasiimti kuo daugiau ir stengtis, kad mano atliekamas darbas bent kam nors turėtų prasmę“, – apie ateities lūkesčius kalba Simonas.
