Įsisiūbavus kalėdinei miestų ir namų puošybai, ne pirmą kartą panevėžiečius originaliais sumanymais nustebinantis verslininkas Rimantas Kiela sukūrė egles, kurių antrininkių nė su žiburiu nerastum.
Panevėžietis juokauja, kad jo vienetiniai kūriniai atsiėjo be galo brangiai – daugiau nei dukart už žmogų didesnei eglei ir jos dekoracijoms išleidęs visus dešimt eurų.
Iš lentų ir drabužių
Aukštaičių gatvėje prie prekybos centro ne vienas praeivis sustoja nufotografuoti žavios eglės iš senų lentų.
„Sūnus padėjo, vienam tokios didelės nebūtų pavykę pastatyti“, – šypsosi Rimantas Kiela.
Originalios gražuolės aukštis siekia apie 4 metrus. Tokią sumeistrauti du vyrai užtruko tris vakarus ir porą pusdienių.
Šią eglę panevėžietis vadina pagerintu variantu. Jos pirmtakė – kadaise R. Kielos įmonės sandėlyje ant sienos prikalta iš senų lentų.
Šįmet verslininkas sumąstė, jog eglė turi stovėti.
Jos kamieną sumeistravo iš lentų, aptiktų pas kaimyną. Kadaise jos buvo naudotos pušų sakams rinkti – šie sutekėdavę į specialiai išraižytas rieves. Dabar šios rievės tapo įspūdingu eglės akcentu.
O kalėdinio medžio šakas atstojo malkinėje gulėjusios senos lentos.
Tokiai visiškai natūralių medžiagų eglutei reikėjo ir išskirtinių žaislų.
R. Kiela norėjo, kad kūrinys būtų visiškai ekologiškas, tad pabandė rutulius susukti iš pakulų. Vis dėlto kūrėjas neliko patenkintas rezultatu – pakuliniai žaislai pasirodė neišvaizdūs.
Tuomet panevėžietis ėmėsi eksperimentuoti su senais drabužiais.
Putų polistireno rutulius apvyniojo senų marškinėlių, nebenešiojamų, savo laiką jau atitarnavusių šalikėlių medžiaga.
„Išmesti tuos daiktus buvo labai gaila, o išėjo tokie gražūs eglės burbulai“, – džiaugiasi R. Kiela.
Jis kvatoja, kad tokia akį traukianti, įspūdingo dydžio kalėdinė dekoracija kainavusi labai brangiai – visus dešimt eurų.
Brangiausiai atsiėjo nauji varžtai ir polistireno rutuliai.
- Keturių metrų eglei sumeistrauti Rimantui Kielai pakako senų lentų, o žaislus pagamino iš nebenešiojamų drabužių. R. KIELOS asmeninio archyvo nuotr.
Kastuvų eglę nušvietė fakelai
Dar viena R. Kielos rankų darbo tvari eglė Panevėžyje puošia Birutės gatvę. Dar prieš porą metų joje pastatęs iš senų, surūdijusių kastuvų pagamintą į kankorėžį panašų paminklą koronavirusui, dabar prie jo primontavęs viršūnę meninę instaliaciją transformavo į eglę.
Šią papuošė vėlgi iš senų lentų pagamintais žaislais.
Tačiau žavingiausiu šios eglės akcentu tapo kalėdines žvakutes atstoję deglai.
„Šįmet slidinėjome kalnuose Lenkijoje ir radau pirkti labai įdomių fakelų. Jie ne tokie kaip įprasti, į kuriuos įpilta degaus skysčio, bet apvynioti medžiaga, įmirkyta parafine. Toks fakelas sudega visas“, – pasakojo R. Kiela.
Gruodžio pradžioje vyko originaliosios eglės įdegimas. Pasak autoriaus, kadangi ji apšviesta deglais, ceremoniją pavadinti įžiebimu netiktų.
O deglai ant eglės iš senų kastuvų ramiai degė visą vakarą.
R. Kiela svarsto, kad ir namuose jau bene penkiolika metų neturėjo tradicinės kalėdinės eglės – žmona Rita, Panevėžyje žinoma floristė, iš bet ko sukuria įspūdingas dekoracijas.
- Iš surūdijusių senų kastuvų Rimanto Kielos pagamintą eglę nušvietė deglai. R. KIELOS asmeninio archyvo nuotr.
Prikelia antram gyvenimui
Originaliomis idėjomis garsėjančiam R. Kielai yra tekę ragauti šaltkalvio duonos.
Iš Radviliškio krašto kilęs ir automobilių remonto bei techninės priežiūros specialybę įgijęs jaunuolis gavo siuntimą į Panevėžio autobusų parką dirbti gamybos meistru.
Automobilių remontininko profesija kūrybingam ir vietoje nenustygstančiam Rimantui nepatiko. Lietuvai žengiant į nepriklausomybę, paliko Autobusų parką ir ėmėsi įvairiausių uždarbių: dažė butus, bandė vairuoti taksi. Galiausiai rado savo nišą prekyboje, kuria verčiasi jau beveik tris dešimtmečius.
Rimantas turi floristikos, pakavimo prekių, suvenyrų ir kitų smulkmenų parduotuvę.
Prie jos durų lauke tupi didelė metalinė šeimininkė – širšė. Tai ir buvo pirmas rimtas bandymas vėl susidraugauti su metalu.
Vėliau įgūdžius tobulino metalo apdirbimo kursuose ir iš atliekų ėmėsi gaminti plačiai kūrėją išgarsinusias instaliacijas ir taip antram gyvenimui prikelti senus daiktus.
Ramygalai panevėžietis sukonstravo ožką – šio miestelio simbolį: pilvui tiko sena vonelė, snukeliui – kibiras, o ausims – metalinės pėdos.
Privačiame Klemento Sakalausko etnografiniame muziejuje Piniavoje stovi traktorius, panevėžiečio sumeistrautas iš trijų mėsmalių ir keturių siuvimo mašinos „Singer“ ratelių.
R. Kielos darbai traukia akį ir Bistrampolio muziejuje.