-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Teisėsauga pradėjo aiškintis galimai neskaidrų lėšų, skirtų vaikų būreliams, panaudojimą Panevėžyje. Miesto Savivaldybės Vidaus audito skyriaus atliktas auditas atskleidė, kad ne vienoje ugdymo įstaigoje galėjo būti klastojami darbo grafikai, o užsiėmimus turintys vesti pedagogai įtariami pasiimdavę atlygį ir nedirbę. Oficialiai tam tikromis dienomis vaikams buvo organizuojami užsiėmimai, finansuojami biudžeto lėšomis, tačiau įtariama, kad jie iš tikrųjų nevykdavo. Prokuratūra dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Į teisėsaugą prieš pat Kalėdas kreipėsi pati Panevėžio savivaldybės administracija. Kreipimesi nurodoma, kad šių metų vasario–gegužės mėnesiais ugdymo įstaigose galėjo būti klastojami darbo grafikai.
Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna teigė negalintis detalizuoti turimos informacijos, kad nepakenktų ikiteisminiam tyrimui. Jo teigimu, tyrimas pradėtas dėl neformaliam ugdymui, finansuojamam iš NVŠ krepšelio, skiriamų lėšų netinkamo panaudojimo. Savivaldybė yra gavusi skundą, kurio pagrindu Vidaus audito skyrius atliko miesto NVŠ teikėjų auditą.
„Auditą atliko mūsų Vidaus audito skyrius. Tiesiog gavome skundą, kurį privalėjome patikrinti. Audito medžiaga perduota prokuratūrai, tad jau nebegalime komentuoti nustatytų neatitikimų. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai susiję su neformaliu ugdymu ir tam ugdymui panaudotomis lėšomis. Nekomentuosiu ir apie kokias sumas kalbama“, – nedaugžodžiavo T. Jukna.
Pasak administracijos vadovo, nustatyti neatitikimai susiję su viešosiomis įstaigomis, kurios nėra pavaldžios Savivaldybei, todėl jos auditoriai negalėjo iš jų reikalauti pateikti dokumentų.
„Mes neturime visų dokumentų, bet matome situaciją, kokios neturėtų būti. Todėl kreipėmės į prokuratūrą, kad ji išsiaiškintų“, – teigė T. Jukna.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė „Sekundei“ teigė, jog gruodžio 21-ąją prokuratūra, gavusi kreipimąsi iš Panevėžio savivaldybės administracijos, medžiagą perdavė policijai patikrinti faktus. O gruodžio 30-ąją pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo. Tyrimui vadovauja Panevėžio apylinkės prokuratūra. Tiesa, įtariamųjų kol kas nėra.
„Įtarimai kol kas nepareikšti niekam“, – komentavo R. Stundžienė.
„Sekundės“ žiniomis, prokuratūrai įteiktame Savivaldybės kreipimesi minimi trys asmenys.
Nepatvirtintais duomenimis, vienas iš pakliuvusių į teisėsaugos akiratį – Panevėžio miesto tarybos narys, opozicijoje esančios frakcijos „Kartu“ atstovas Ričardas Bakanauskas, viešosios įstaigos „Panevėžio pynimėlis“ įkūrėjas ir vadovas.
Pats choreografas iš pradžių tvirtino, kad apie jam mestą įtarimų šešėlį pirmą kartą girdintis. Visgi vėliau prasitarė, kad pradėtas tyrimas jam nėra naujiena.
„Kiek žinau, Savivaldybėje buvo gautas anoniminis skundas. Pats nesu gavęs jokio raštiško dokumento, kad mano atžvilgiu vykdomas auditas ar koks kitas patikrinimas. Viską sužinau tik iš spaudos ar aplinkinių kalbų. Bet visos tos kalbos – tai bobučių šnekos prie turgaus“, – tvirtino choreografas.
Anot R. Bakanausko, per dvejus metus buvę tik du atvejai, kai jis dalyvavo miesto Tarybos posėdžiuose ir tuo pačiu metu oficialiai turėjo užsiėmimus su vaikais. Vieną kartą taip įvyko todėl, kad posėdis staiga buvo perkeltas iš ketvirtadienio į trečiadienį, o kitą kartą, anot jo, „nesuvaikščiojo“ dokumentai.
„Per dvejus metus tik du kartus nespėjau sutvarkyti dokumentų, o toks skandalas. Iš nieko pučia didžiulius burbulus“, – piktinosi R. Bakanauskas.
R. Bakanauskas patikino, kad į jį asmeniškai nebuvo kreiptasi dėl dokumentų pateikimo, tačiau įstaigos, kuriose jis turi būrelių ir pamokų, sulaukė auditorių viešnagės. „Sekundės“ nuotr.
Tarybos narys patikino, kad į jį asmeniškai nebuvo kreiptasi dėl dokumentų pateikimo, tačiau įstaigos, kuriose jis turi būrelių ir pamokų, sulaukė auditorių viešnagės. Kiek choreografas turi būrelių, finansuojamų NVŠ lėšomis, jis nesutiko įvardyti, tačiau patikino, kad jų nemažai. Be to, buvo tikrinamos ir įstaigos, kuriose dirba R. Bakanausko žmona bei sūnus, taip pat liaudies šokių mokytojai, choreografai.
„Pats nesu gavęs net menkiausio pranešimo, bet yra tikrinamos visos įstaigos, kuriose aš, mano žmona ar sūnus turėjo nors menkiausią kontaktą. Tai net ne mobingas, o susidorojimas. Labai kantriai lauksiu, kol kas nors išklausys ir mane, tuomet tikrai turėsiu ką pasakyti. O jeigu ir išmes iš darbo ar kitaip sužlugdys, man jau tas pats – mano visi svarbiausi darbai jau nudirbti, po metų būsiu pensininkas. Bet už tiesą kovosiu, nenusileisiu“, – kalbėjo R. Bakanauskas.
Tai jau ne pirmas kartas, kai R. Bakanausko elgesys atsiduria po didinamuoju stiklu. Metų pabaigoje ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą, ar šis politikas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. R. Bakanauskas dėjo pastangas, kad į Savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą kaip prioritetinė kryptis būtų įtraukta ir etnokultūra.
Pats Tarybos narys vadovauja viešajai įstaigai „Panevėžio pynimėlis“, kuriai priklauso liaudies dainų ir šokių ansamblis „Pynimėlis“, taip pat tautinio meno ansambliui „Panevėžio saulužė“ bei dainų ir šokių ansambliui „Viltis“. Etikos sargams atsiųstame pranešime teigiama, kad R. Bakanauskas, teikdamas tokį projektą, galimai siekė sudaryti sąlygas padidinti finansavimą savo atstovaujamų ansamblių teikiamoms neformaliojo vaikų švietimo programoms ir tiesiogiai sau, kaip šias programas įgyvendinančiam asmeniui. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, VTEK nusprendė pradėti tyrimą dėl R. Bakanausko, kaip Tarybos nario, elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms.
Pats R. Bakanauskas gynęsis, kad asmeninės naudos tame nėra, mat jis pats užsiima lietuvišku sceniniu liaudišku šokiu, o tai ne tas taps, kas etnokultūra.
