-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šios asociacijos įkūrėja ir ilgametė pirmininkė Valentina Vatutina piktinasi, esą jiems vietos neliko po to, kai pačios į centrą pakviesta Panevėžyje užuovėją nuo karo radusi ukrainietė liko įskaudinta pamačiusi Rusijos vėliavėles.
V. Vatutina graudinasi, kad V. Putino politika ir rusų kultūra – nieko bendro neturintys dalykai.
Panevėžio savivaldybė aiškina, jog su šiandienine politine situacija iškraustymas neturi nieko bendro – patalpų labai reikia Švietimo centrui. Negana to, Rusų kultūros centras įsiskolinęs už komunalines paslaugas.
V. Vatutina pasakoja praėjusią savaitę iš miesto Savivaldybės sulaukusi kvietimo atvykti pasikalbėti dėl asociacijos ateities.
Atvykusi išgirdo, kad centras privalo išsikelti iš dabartinių patalpų Topolių alėjoje. Šios priklauso Savivaldybei.
„Pirštu beda į popierių, kad taip reikia, ir daugiau nieko nepaaiškina. Man pasakyta, kad iki Kalėdų privalau atlaisvinti patalpas, o kitų nepasiūlė. Iki šiol su Savivaldybe rasdavome bendrą kalbą, o dabar labai skaudu“, – pasakojo V. Vatutina.
Pasak pašnekovės, Panevėžio rusų kultūros centras įkurtas vienas pirmųjų ne tik apskrityje, bet ir Lietuvoje.
Pirmiausia centrui duotos patalpos dabartinėje „Vilties“ progimnazijoje, kuri tuo metu buvo rusų mokykla.
Ugdymo įstaigai tapus lietuviška mokykla, asociacijai teko ieškotis kitos vietos.
„Tuomet Savivaldybės Švietimo skyrius pats pasiūlė mums persikelti po jo stogu į Topolių alėją, kur buvo daug laisvų nenaudojamų patalpų. Čia ir glaudėmės kone du dešimtmečius. Mes, kaip kultūros centras, negauname finansavimo, sutarėme, kad už šias patalpas nereikės mokėti. Tuo labiau kad jomis galime naudotis tik darbo valandomis, net norėdami negalime ateiti savaitgaliais ar vakarais, nes nebuvo duota signalizacijos prisijungimo kodų“, – kalbėjo V. Vatutina.
Tokia tvarka asociacijos narius tenkino. Rusų kultūros centre veikia nedidelis muziejus, kaupiama biblioteka, jame lankydavosi rusų kalbos besimokantys moksleiviai, užsukdavo ir iš užsienio atvykę rusakalbiai, Panevėžio krašte ieškantys giminių ar jų palaidojimo vietų. Centro darbuotojai gelbėdavo ir prireikus rusų kalbos vertėjo.
„O kiek įvairių švenčių ir renginių suorganizuota“, – sako V. Vatutina.
Savivaldybės sprendimas nebepratęsti patalpų panaudos sutarties su Panevėžio rusų kultūros centru papiktino jo įkūrėją ir ilgametę vadovę Valentiną Vatutiną. P. Židonio nuotr.
V. Vatutina pasakoja ne taip seniai atvykusi į centrą užkalbino tame pačiame pastate ukrainiečių pabėgėlius, norinčius mokytis lietuvių kalbos, registruojančią ukrainietę.
Pasak V. Vatutinos, Panevėžyje gyvenančios tautinės mažumos – rusai, ukrainiečiai, baltarusiai labai draugiškai sutardavo, organizuodavo bendras šventes.
Rusų kultūros centro vadovė aiškina, jog sutiktą ukrainietę į asociacijos įkurtą muziejų pakvietė turėdama tik gerų intencijų. Tačiau susitikimas baigėsi liūdnai.
Nuo karo kenčianti ukrainietė, pamačiusi Rusijos vėliavėles, liko įskaudinta. O V. Vatutina tikina nesupratusi, kodėl ji pati buvo palaikyta V. Putino gerbėja.
„Karas yra blogai, bet kultūra su karu visai nesusijusi“, – teisinosi V. Vatutina.
Pašnekovė svarsto, gal tai tik sutapimas, bet netrukus po šio įvykio iš Panevėžio savivaldybės sulaukusi žinios, kad Rusų kultūros centras privalo išsikelti iš patalpų.
„Tegul bent kokį tvartelį duoda, kur būtų galima pasidėti sukauptas vertybes. Esame sutrikę, nežinome, ką toliau daryti“, – guodėsi V. Vatutina.
Panevėžio savivaldybė tvirtina, jog Rusų kultūros centro iškraustymas neturi jokio politinio atspalvio.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga tvirtina, kad prašymas Rusų kultūros centrui išsikelti niekaip nesusijęs su geopolitine padėtimi.
Patalpų panaudos sutartis jau pasibaigusi ir nuspręsta toliau jos nepratęsti, mat patalpų labai reikia Panevėžio švietimo centrui.
Be to, viena iš priežasčių nutraukti sutartį buvo susikaupusios skolos. Šiuo metu, anot skyriaus vedėjo, Rusų kultūros centro skola už komunalines paslaugas siekia apie 300 eurų.
„Už patalpų nuomą Savivaldybė neima mokesčio, bet už elektrą, šildymą bei kitas komunalines paslaugas organizacijos privalo susimokėti pačios. Šiuo atveju panašu, kad mokėti nesiruošia. Laikai, kai viskas buvo nemokamai, seniai baigėsi. Gaila, kad žmogus net nesiklauso, kas yra sakoma, bet laksto pas žurnalistus“, – kalbėjo D. Vadluga.
D. Vadlugos teigimu, su Panevėžio rusų kultūros centru buvo sutarta, kad patalpas atlaisvinti privalo ne iki Kalėdų, kaip žurnalistams tvirtino V. Vatutina, bet iki vasario 1-osios.
Be to, ir paties centro atstovai Savivaldybei tvirtinę, kad turimos patalpos jiems per ankštos.
„Nedideliame kambarėlyje vienu metu gali sutilpti vos penki žmonės, realiai ten sandėlis, o ne bendruomenių susitikimams tinkamos patalpos“, – sakė skyriaus vedėjas.
Kitų patalpų Rusų kultūros centrui nebuvo pasiūlyta, nes tokio noro kol kas niekas nepareiškė. Pasak Savivaldybės atstovo, Rusų kultūros centras, kaip ir priklauso pagal įstatymus, turi kreiptis raštiškai.
Visgi šiuo metu asociacija ir to padaryti negalėtų – Panevėžio rusų kultūros centras kaip įstaiga likviduojama, nes Registrų centrui laiku nepateikė reikalingų dokumentų. Tad pagal įstatymus net negali prašyti suteikti patalpų.
„Kiek žinau, centras turi kur kraustytis – patalpas Panevėžio rajone, maždaug dvidešimt kilometrų nuo miesto. Problemos čia nėra, tik nežinau, kodėl ji keliama“, – stebėjosi D. Vadluga.
