Site icon sekunde.lt

Rinkimų istorija: kur vyko didžiausia kova dėl mero posto

Savivaldybių gyventojams merus pradėjus rinkti tiesiogiai, net trijuose iš penkių didmiesčių savo pozicijas praradusios partijos jas gali susigrąžinti priėmusios įstatymus, kurie į šoną pastumtų visuomeninius rinkimų komitetus.

I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Artėjant kitų metų kovo 5-ąją vyksiantiems Savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) palygino, kaip keitėsi kandidatų sąrašų ir kandidatų į merus skaičius savivaldybėse 2015 m. ir 2019 m. rinkimuose.

Pastarųjų dvejų visuotinių savivaldybių tarybų rinkimų statistiniai duomenys rodo, kad daugiau kandidatų į savivaldybių tarybas buvo sulaukta 2015 m.  Tąkart savivaldybės tarybos nario mandato siekė 15223 asmenys.  2019 m. savivaldos rinkimuose VRK buvo užregistravusi 13666 kandidatus.
VRK statistika rodo, kad 2015 m. dėl savivaldybės tarybos narių mandatų varžėsi 478 kandidatų sąrašai, iš kurių 364 buvo iškelti partijų, 9 – partijų koalicijų, o 54 sąrašus iškėlė visuomeniniai rinkimų komitetai.
Kandidatais į merus 60-je savivaldybių 2015 m. rinkimuose buvo užregistruoti 434 kandidatai.

Didžiausia konkurencija dėl mero posto vyko Kaune. Vadovauti šiam miestui siekė 15 kandidatų.

Dėl Vilniaus ir Klaipėdos miestų mero postų varžėsi po 12 kandidatų. Panevėžyje ir Šiauliuose – po 11. Alytaus mieste, Visagine, Prienų bei Raseinių rajonuose varžėsi po 10 kandidatų į merus. Po 9 – Šilalės, Šilutės ir Zarasų rajonuose. Kitose savivaldybėse dėl mero kėdės varžėsi nuo 4 iki 8 kandidatų.

Mažiausiai konkurencijos renkant merus 2015 metų rinkimuose buvo Birštone ir Rietave – po 3 kandidatus.
Po ketverių metų, 2019-ųjų savivaldybių tarybų rinkimuose buvo renkami 1502 savivaldybių tarybų nariai. Iš jų 60 kartu su savivaldybės tarybos nario mandatu gavo ir merų regalijas.
Šiuose rinkimuose buvo iškelti 465 kandidatų sąrašai, iš kurių partijos iškėlė 415, partijų koalicijos – 14, o visuomeniniai rinkimų komitetai – 87.
Dėl mero mandatų tąkart varžėsi 410 kandidatų. Didžiausias kova dėl mero posto 2019 m. virė Vilniuje. Vadovauti sostinei siekė rekordinis skaičius – net 17 kandidatų. Dėl Klaipėdos miesto mero posto varžėsi po 12 kandidatų. Panevėžio mieste, kaip ir 2015-aisiais, kandidatavo vėlgi 11. Alytaus mieste – 10. Po 9 kandidatus mero posto siekė Šiaulių miesto, Klaipėdos, Prienų, Šilutės, Telšių ir Ukmergės rajonų savivaldybėse. Kitose savivaldybėse į merus kandidatavo nuo 4 iki 8 kandidatų. Mažiausiai konkurencijos – po 3 kandidatus – renkant merus 2019 metų rinkimuose buvo Rietavo ir Šalčininkų rajono savivaldybėse.
41 savivaldybėje renkant merą prireikė II rinkimų turo. 19 merų buvo išrinkta per pirmąjį balsavimą Akmenės rajone, Birštone, Biržuose, Druskininkuose, Jonavos rajone, Joniškio rajone, Kauno mieste, Kauno rajone, Neringoje, Palangoje, Pasvalio rajone, Rietave, Šakių rajone, Šalčininkų rajone, Šiaulių mieste, Šiaulių rajone, Širvintų rajone, Švenčionių rajone bei Vilniaus rajone.

Exit mobile version