Valdžios siekis ne tik susuka galvas, bet kartais net ir supainioja namų adresus. Žiūrėk, daug metų kaimynystėje gyvenęs kandidatas prieš rinkimus ima vieną dieną ir pasiskelbia oficialiai gyvenantis kitoje savivaldybėje.
Artėja kovo 3-ioji, kai gyventojai rinks savo vietinę valdžią – merus ir tarybos narius. Kad į vietos valdžios olimpą nepatektų koks prašalaitis, nepažįstantis jam svetimo rajono ar miesto bėdų, įstatymų leidėjai teisės aktais numatė, kad kandidatuoti gali tik tos savivaldybės gyventojai. Negana to, jie čia savo gyvenamąją vietą turėtų būti deklaravę ne mažiau nei tris mėnesius.
Į Panevėžio miesto tarybą ir merus kandidatuoja, kaip ir priklauso, tik panevėžiečiai. Nors kai kurie jų vis dėlto labai dažnai pastebimi Panevėžio rajone ir ne vien darbo reikalais į kaimyninę savivaldybę užsuka.
Tiesios neslepia
Jau seniai nebe paslaptis, kad į Dembavoje esančius namus po dienos darbų sugrįžta besibaigiančios kadencijos Panevėžio tarybos narys Mantas Leliukas. Politikas ir pats to neslepia.
Oficialiai mieste gyvenamąją vietą deklaravusį, bet su šeima rajone, Dembavoje, įsikūrusį politiką pernai pamokyti bandė jo kolegos miesto Taryboje. Po žemėtvarkininkų nustatyto pažeidimo, kai M. Leliukas valstybės sąskaita šeimos namų valdą Dembavoje pasididino 4 arais, politiniai oponentai iškėlė klausimą, ar Tarybos narys neprasilenkė su įstatymu dėl gyvenamosios vietos dviprasmybės. Visgi Vyriausioji rinkimų komisija tuomet pareiškė, kad M. Leliukas teisėtai turi miesto Tarybos nario mandatą, mat registruotas yra Panevėžyje.
Dabar į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą M. Leliukas keliauja su Lietuvos žaliųjų partija. Ar į valdžią žaliųjų atstovas eina deklaravęs gyvenamąją vietą vienoje savivaldybėje, o jo šeimos namai kitoje, pats kandidatas „Sekundei“ komentuoti atsisakė. Jo teigimu, dėl šios situacija jau ne kartą diskutuota anksčiau.
Nors Dembavos gyventojai kai kuriuos miesto politikus mato įsikūrusius kaimynystėje, šie oficialiai gyvenamąsias vietas deklaravę mieste. M. Garucko nuotr.
Iš rajono – į miestą
Panevėžio miesto tarybos nario mandato siekia ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė Jurgita Girdzijauskienė. Ankstesniuose savivaldos rinkimuose ji pretendavo į Panevėžio rajono tarybą ir savo nuolatinės gyvenamosios vietos adresą tada nurodė Panevėžio seniūnijoje, Ūtos kaime.
Dabar politikė tvirtina, esą čia telikusi jos šeimos mėgstama sodyba, kurioje artimieji kartais leidžia laisvalaikį. O gyvenamąją vietą konservatorė dabar deklaravusi Panevėžyje, Durpyno gatvėje.
„Gimiau ir užaugau mieste, K. Donelaičio gatvėje. Dabar mano namai miesto pakraštyje, dažnai dėl patogumo lieku čia nakvoti“, – aiškino J. Girdzijauskienė.
Be to, politikė tvirtino jau kuris laikas visa galva pasinėrusi į miesto reikalus. Tik dvi dienas per savaitę išvyksta į Pakruojį, kur dirba Seimo nario Antano Matulo padėjėja.
„Nemanau, kad negalėčiau įsigilinti į Panevėžio problemas – dabar mano gyvenimas šiame mieste tiesiog verda. O ir būnant toliau, niekas nesikeičia – žmonių mobilumas XXI a. labai didelis“, – aiškino kandidatė.
Atgyvenęs įstatymas
Dembavos gyventojai mato, kad iš miesto po darbo į namus grįžta ir TS-LKD kandidatė į Panevėžio mero vietą Indiana Grigienė, nors pati politikė gyvenamąją vietą deklaravusi irgi mieste, Nemuno gatvėje.
„Niekas nedraudžia turėti kelių būstų“, – pabrėžia kandidatė, pasiteiravus apie jos namus Dembavoje.
Panevėžio mero posto siekianti ir tarp dviejų savivaldybių besiblaškanti I. Grigienė nusiteikusi kritikuoti kandidatams aiškias ribas nubrėžusį įstatymą. Jos nuomone, esą nebėra logiška skirstyti panevėžiečių ir gyvenančiųjų priemiestyje. Gyventojai iš Molainių, Dembavos ir kitų rajono gyvenviečių, anot politikės, važinėja ne tik dirbti į miestą, bet ir apsipirkti, kitais reikalais. Prie Panevėžio prilipusios rajono gyvenvietės, konservatorės teigimu, jau tampa miegamaisiais miesto kvartalais, kaip Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.
Mieste gyvenamąją vietą deklaravusi, bet Dembavoje įsikūrusi I. Grigienė įsitikinusi, jog jau seniai reikia keisti įstatymą, ribojantį teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose dėl gyvenamosios vietos.
Gyva praktika
Viena koja mieste, o kita kaime gyvenantiems kandidatams į vietos valdžią Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, jog egzistuoja ne tik sausi teisės aktai, bet dar ir visa matantys bei vertinantys rinkėjai.
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė nemano, kad įstatymas, leidžiantis kandidatuoti į merus bei tarybos narius tik tos pačios savivaldybės gyventojams, yra nelogiškas.
Anot jos, tokio reikalavimo prasmė – užtikrinti, kad valdžiai vietos problemos nebus naujos ir svetimos ir rinkėjų pasitikėjimą pelnę politikai į jas yra įsigilinę kaip tos teritorijos nuolatiniai gyventojai, o ne svečiai.
VRK vadovė atkreipė dėmesį, kad komisija nuolat sulaukia pranešimų, jog esamų savivaldybių tarybų narių bei kandidatų į savivaldos rinkimus oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos nesutampa su adresais, kur iš tiesų jie gyvena.
„VRK gauna pranešimų, jog tam tikri asmenys, deklaravę savo gyvenamąją vietą vienos savivaldybės teritorijoje, faktiškai gyvena kitoje. Mes žiūrime į įstatymo reikalavimus ir prašome informacijos iš Gyventojų registro. Paprastai jis pateikia informaciją, kad politikas gyvenamąją vietą deklaravęs tos savivaldybės teritorijoje, kurioje reikia. Matyt, geriausiai taškus ant i sudeda rinkėjai rinkimų dieną prie balsadėžių“, – teigė VRK pirmininkė.
Ji pabrėžė, jog rinkėjai turėtų būti akylesni, vertindami kandidatų apie save viešai skelbiamą informaciją.
„Rinkėjai turėtų daugiau kalbėti ir skleisti informaciją, viešuose debatuose klausti, kodėl kandidatas, deklaravęs gyvenamąją vietą Panevėžio savivaldybėje, faktiškai gyvena rajone ir ar čia nėra rinkėjo apgaudinėjimas, sąmoningas klaidinimas. Kandidato sąžinę ir moralę rinkėjai įvertina per rinkimus, svarbiausia, kad jiems ta informacija būtų pateikiama dar prieš juos“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.
Visgi oficialiai sužinoti, ar kandidatas negudrauja deklaruodamas savo gyvenamąją vietą, galimybių nėra. VRK apie kandidatus skelbia oficialius duomenis, o jie yra tokie, kurie atitinka įstatymo reikalavimus. Anot L. Matjošaitytės, šiuo atveju kandidatų moralės didžiausias sargas yra greta gyvenantis ir vietos politikus matantis rinkėjas.
Turėtų paaiškinti
Politologo Lauro Bielinio teigimu, rinkėjui verta pagalvoti, kodėl kandidatas į savivaldybės tarybą deklaruoja gyvenantis vienoje savivaldybė, nors su šeima įsikūręs kitoje.
„Kiekvienas toks atvejis, kai nuolatinė ir deklaruojama vieta iš tikrųjų skiriasi, gali būti individualus. Būna, politikai iš tiesų nepasižiūri, tuomet tai smulkus nusižengimas, bet kita vertus – ar gali vadovauti savivaldybei toks asmuo, kuris yra aplaidus, nesusiskaičiuoja savo turto?“ – apie nekalčiausias priežastis kalbėjo politologas.
Visai kas kita, anot jo, jei nuolatinis namų adresas nuslepiamas tyčia apeinant įstatymą. Tuomet ir rinkėjai turėtų rimtai pagalvoti apie tokią kandidatūrą.
„Bet kokiu atveju politikui reikėtų paaiškinti viešai, kodėl jis gyvena ne ten, kur oficialiai nurodo“, – sako L. Bielinis.
Vertinant kandidatą vienas iš esminių kriterijų turėtų būti jo sąžiningumas prieš rinkėją, atvirumas ir pagarba įstatymui. Pati savivaldybės tarybos nario gyvenamoji vieta, anot politologo, neturi didelės įtakos darbo rezultatams. Tą, L. Bielinio nuomone, lemia žinios ir patirtis.