Būsto energijos taupymo agentūra jau baigia vertinti paraiškas atnaujinti daugiabučius pagal Aplinkos ministerijos kvietimą. Iš visos Lietuvos sulaukta 479 paraiškų, o buvo numatyta gauti 525. Panevėžio mieste ir rajone norinčiųjų renovuoti savo daugiabučius buvo gerokai daugiau, nei skirta kvotų.
Gyventojų sujudimas nestebina – tokių palankių renovacijos sąlygų vargu ar dar bus: iki 2017-ųjų pabaigos baigtiems projektams valstybė kompensuos 35 proc. visų renovacijos išlaidų, o nuo kitų metų galima tikėtis tik 30 proc. kompensacijos.
Kaip teigė Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas Arvydas Šatas, mieste savo daugiabučius renovuoti, pasinaudodami valstybės parama, panoro beveik trys dešimtys namų. Panevėžiui buvo skirta 19 daugiabučių kvota, tad dešimties namų gyventojai turės laukti kito kvietimo.
„Žmonės jau supranta renovacijos naudą, todėl toks didžiulis susidomėjimas. Kadangi norinčiųjų buvo daugiau, tuos laiminguosius atrinkome pagal prašymo padavimo datą arba pagal protokolo, kai balsų dauguma buvo nuspręsta renovuoti namą, išrašo pateikimo datą. Yra namų, kurie savo eilės kantriai laukia jau nuo 2015-ųjų, tad pirmenybė buvo labiausiai norintiesiems“, – teigė A. Šatas.
Į trečiąjį Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) etapą buvo atrinkti Nemuno g. 17, 19 ir 21, Statybininkų g. 18, Staniūnų g. 82, Bataliono g. 3, Molainių g. 62, Margirio g. 4, Marijonų g. 37A, Smėlynės g. 19, Nevėžio g. 40, Venslaviškio g. 11, Nevėžio g. 24, Liepų al. 13A, Ukmergės g. 9, Dainavos g. 29, Marijonų g. 43, Klaipėdos g. 116, J. Basanavičiaus g. 1, Sirupio g. 49 namų investiciniai projektai.
Kas labiausiai norėjo
Per pirmąjį Aplinkos ministerijos kvietimą pati Savivaldybė atrinko daugiausia šilumos energijos suvartojančius namus, tačiau praktika parodė, kad šis atrankos kriterijus nėra svariausias. Kai kurie namai suvartoja nedaug šilumos energijos, bet tik todėl, kad jų gyventojai itin taupo ir linkę geriau šalti, nei už šildymą gauti didžiules sąskaitas. Tad nors ir suvartoja nedaug šilumos energijos, tie namai yra ekonomiškai neefektyvūs ir nusidėvėję, todėl renovacija būtina.
„Pirmajame etape vertinome pagal suvartojamos šilumos kiekį, tad buvo atrinkti tie namai, kurie per sezoną suvartodavo daugiau kaip 150 kilovatvalandžių vienam kvadratiniam metrui. Bet dabar tokių praktiškai neliko – mieste renovuota jau apie 120 daugiabučių. O ir suvartojamos šilumos energijos rodiklis nėra svarbiausias kriterijus, nes kai kurie šilumą prisisukę, kenčia šaltį, kad tik sutaupytų. Todėl per šį etapą priėmėme visus norinčiuosius pagal pareiškimų pridavimo datą“, – aiškino specialistas.
Nors į trečiąjį etapą pakviestieji jau aiškūs, galutinį žodį turės tarti gyventojai. Jiems bus pristatytas investicinis planas, kokie renovacijos darbai bus atlikti, kiek visa tai kainuos kiekvienam butui bei kokia bus valstybės parama. Ir tik sulaukus raštiško gyventojų daugumos pritarimo renovacijai bus galima pradėti daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) darbus.
Pirmųjų renovacijos etapų praktika rodo, kad yra tokių atvejų, kai paskutinio žingsnio gyventojai nežengia. Reikalaujama, kad renovacijai pritartų daugiau kaip pusė gyventojų, bet praktiškai turi būti bent 60 proc. pritariančiųjų, antraip bankas gali atsisakyti suteikti paskolą. Tad pirmieji už sąrašo likę daugiabučiai, jeigu kas nors iš atrinktųjų nesurinktų gyventojų daugumos parašų, dar turi mažą viltį gyventi taupiuose ir gražiuose namuose.
„Kol neturime raštiško žmonių pritarimo, tol sunku ką nors sakyti. Bent jau pirmuosiuose etapuose būta tokių, kurie atsisakė renovuoti savo daugiabučius. Tada kviesdavome pagal sąrašą tuos, kurie nepateko. Kaip bus dabar, nežinia, nes gyventojai mato realią renovacijos naudą ir būna jau tvirtai apsisprendę“, – sakė A. Šatas.
Gražės ir rajonas
Panevėžio rajono savivaldybei taip pat buvo skirta renovuoti devyniolika namų kvota. Ir nors čia nebuvo tokios didelės eilės, taip pat keli namai nepateko į sąrašą. Kaip teigė Panevėžio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Malinauskas, pagrindinis atrankos kriterijus buvo gyventojų noras atnaujinti savo daugiabutį. Taip pat buvo atsižvelgiama į suvartojamos šilumos kiekį ir kiek energijos bus sutaupoma įgyvendinus visas modernizacijos priemones. Deja, kai kam koją pakišo įsiskolinimai už komunalines paslaugas, mat jeigu tokių skolininkų name ne vienas, o bendra skolų suma didelė, bankas atsisako suteikti paskolą. O Savivaldybė nėra pajėgi padengti gyventojų įsiskolinimų, tuo labiau kad eilėje laukia ir neturintys finansinių sunkumų daugiabučiai.
„Rajone buvo net keletas namų, kurių gyventojai turėjo įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Būtent dėl šios priežasties iš bankų gavome neigiamus atsakymus dėl paskolos renovacijai suteikimo. Tad teko rinktis tuos namus, kurie atitiko visus reikalavimus“, – teigė M. Malinauskas.
Panevėžio rajone nuo 2013 m. per pirmąjį Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos etapą buvo renovuota 12, per antrąjį – 11 namų, dar dviejuose vyksta renovacijos darbai. Jeigu gyventojai pritars investiciniam planui, atnaujintais daugiabučiais galės džiaugtis dar net penkių namų Pažagieniuose, keturių – Krekenavoje, trijų – Miežiškiuose ir po vieną Senamiesčio, Linkaučių, Šventupių, Skaistgirių, Upytės, Liberiškio bei Liūdynės gyvenvietėse esančių namų gyventojai.