Panevėžio centro vaizdą iš esmės pakeisti turinčių projektų krūvoje įstrigusios Savivaldybės dvikova su vietos paveldo sargų vadovu, regis, pasiekė apogėjų. Nepasiteisinus Savivaldybės bandymams per Vyriausybę ir Seimą suvaldyti Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vedėją Arūną Umbrasą, ginti miesto nuo paveldosaugininko stojo šimtai panevėžiečių.
Visas svarbiausias šalies valdžios institucijas – prezidentūrą, Vyriausybę, Seimo pirmininką ir daugiausia vietų Seime turinčios valstiečių ir žaliųjų frakcijos lyderį – Seimo Kultūros komitetui pirmininką pasiekė kreipimasis, kuriuo A. Umbrasas kaltinamas kenkimu „Panevėžio miesto vystymuisi“. Po skandalingu raštu – beveik 400 parašų: kultūros, švietimo darbuotojų, verslo atstovų.
Apkaltino tęstiniu kenkimu
Prezidentei Daliai Grybauskaitei, premjerui Sauliui Skverneliui, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui adresuotame rašte prašoma „padėti, kad būtų skirtas kitas, nepriklausomas ir politiškai neutralus, specialistas kultūros paveldo apsaugai Panevėžio mieste“.
Tokį prašymą pasirašiusieji motyvuoja A. Umbraso tęstiniu kenkimu Panevėžio plėtrai ir verslui. Toks kaltinimas grindžiamas įstrigusiu naujos autobusų stoties projektu.
Šalies didmiesčiams sulaukus unikalios galimybės iš esmės atnaujinti savo viešąsias erdves, Panevėžio savivaldybė, gavusi Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus architektų ir urbanistų ekspertų Tarybos bei miesto Verslo tarybos pritarimą suplanuotai vizijai, 2017-aisiais ėmėsi rengti dabartinės autobusų stoties ir jos prieigų teritorijos detalųjį planą.
Kreipimosi autoriai tvirtina, jog rengdama detalųjį planą Savivaldybė ne kartą susidūrė su Kultūros paveldo departamento Panevėžio padaliniui vadovaujančio A. Umbraso tendencingai kuriamomis dirbtinėmis kliūtimis.
„Baigiamajame etape, kaip ir ankstesnėse proceso stadijose, šis valstybės tarnautojas demonstruoja ypatingą pasipriešinimą miestui išskirtinai svarbaus projekto įgyvendinimui. A. Umbrasas nuo 2018 m. kovo mėnesio nederina pagal jo paties išduotas sąlygas parengto detaliojo plano. Viršydamas įgaliojimus, nuolatos ir tendencingai pateikdamas neįgyvendinamus reikalavimus, vilkina procesą iki pavojingos projekto įgyvendinimo ribos“, – rašoma šalies vadovams.
Dvikova persikėlė į teismą
Dėl A. Umbraso veiksmų Panevėžio savivaldybė anksčiau yra kreipusis ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekciją (VTPSI). Šioji, išnagrinėjusi, kodėl paveldo sargas nederina miesto centro naujo detaliojo plano, įpareigojo jį savo sprendimą panaikinti.
Šį Panevėžio savivaldybei palankų inspekcijos sprendimą A. Umbrasas apskundė teismui. Nors paveldosaugininko skundas buvo atmestas, jis vis tiek neįvykdė inspekcijos nurodymo. Dabar jau šioji pati kreipėsi į teismą dėl A. Umbraso rašto.
Neturėdama su paveldosaugininkais suderinto miesto centro detaliojo plano, Savivaldybė teigia negalinti imtis gatvelių rekonstrukcijos, formuoti žemės sklypo naujam autobusų stoties pastatui statyti, neturi teisės koreguoti ir esamos stoties sklypo, kuriame vietoje esamo autobusų perono suplanuotas parkas. Savivaldybė aiškina negalinti formuoti ir sklypo greta esamos stoties numatytam daugiabučiui. Jame planuojama apgyvendinti jaunas šeimas ir miestui reikalingus specialistus. Vien šiems keturiems projektams įgyvendinti iš įvairių šaltinių Panevėžys bandytų pritraukti apie 6 mln. eurų.
„Akivaizdu, kad prarandama daug laiko ir bus pavėluoti projektai. Miestas praranda strategiškai svarbų laiką ES investicijų paramai gauti, autobusų stoties, jos prieigų – gatvelių ir viešųjų zonų, jauniems specialistams skirto daugiabučio pastato techniniams projektams parengti. Itin svarbu, kad detalusis planas būtų kuo skubiau suderintas ir miestą laiku pasiektų ES ir kitos investicijos“, – rašoma 392 panevėžiečių pasirašytame kreipimesi šalies vadovams.
Aukščiausias šalies institucijas pasiekė beveik 400 panevėžiečių pasirašytas raštas, kuriuo A. Umbrasas apkaltintas kenkimu miestui. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Įžvelgia politikavimą
Rašto autoriai teigia galintys įtarti ir A. Umbraso elgesyje įžvelgti ir politinį atspalvį, siekiant politinės naudos „dėl artimų ryšių su oponuojančia puse valdančiajai daugumai miesto Taryboje“.
Paveldosaugininkas praėjusiuose, 2015 m., savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše. Tuo metu šios partijos Panevėžio skyriui vadovavo A. Umbraso sutuoktinė Gema Umbrasienė.
Nors po rinkimų valstiečiai prisijungė prie valdančiosios daugumos, G. Umbrasienė, išsiskyrus keliams su šia partija, liko Tarybos opozicijoje.
Prezidentės, premjero, Seimo pirmininko raštą pasirašiusių panevėžiečių tonas ir reikalavimai ganėtinai kategoriški.
„Esame įsitikinę, kad Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos privalo pareikalauti iš valstybės tarnautojo A. Umbraso realios atsakomybės už daromą nepamatuojamą žalą viešajam interesui, nepataisomą skriaudą miestui, sistemingai trukdant įgyvendinti miestiečiams reikšmingus, svarbius, ilgai lauktus projektus“, – pareiškė keli šimtai rašto autorių.
Raštą tebenagrinėja
Iš Panevėžio gautą reikalavimą Vyriausybė persiuntė svarstyti A. Umbraso tiesioginiams vadovams – Kultūros paveldo departamentui.
Jo pavaduotojas Algimantas Degutis „Sekundei“ teigė, jog šiuo metu raštas tebenagrinėjamas ir sprendimas, ar pradėti tyrimą dėl A. Umbraso veiklos, nėra priimtas.
„Panevėžys nėra išskirtinis. Sulaukiame skundų ir dėl kitų padalinių darbo“, – pažymėjo A. Degutis.
A. Umbraso kėdę bandoma išjudinti nebe pirmą kartą. Dėl to, kad paveldosaugininkas nesutinka pasirašyti Panevėžio centrinės dalies detaliojo plano, vasarą ir pati Savivaldybė šaukėsi pagalbos – nuo Seimo pirmininko, premjero, ministerijų iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos.
Ir tuomet skundas sugrįžo į Kultūros paveldo departamentą. Jo tuomečiam laikinajam vadovui A. Degučiui kultūros ministrė Lijana Ruokytė-Jonsson pavedė įvertinti, ar A. Umbraso veiksmuose „nėra galimų tarnybinio nusižengimo požymių dėl nepagrįsto vilkinimo derinant detalųjį planą Panevėžio mieste ir spręsti dėl jo tarnybinės atsakomybės“.
Kolegų tyrimo būta palankaus Panevėžio paveldosaugininkui.
„Ankstesni skundai nepasitvirtino“, – „Sekundei“ kalbėjo A. Degutis.
Pats A. Umbrasas pakomentuoti šios situacijos nesiėmė. KPD Panevėžio padalinio vadovas per dvi darbo dienas nerado laiko atsakyti į klausimą, kaip vertina rašte išsakytas pretenzijas.