Agnė Repečkaitė dar šių metų pavasarį buvo Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientė. Tad ji atstovaus Kupiškio kraštui. Labai tikimės, kad kūrėjų iš ten tik daugės…
Agnė Repečkaitė (12 kl.)
„Jaunosios kūrėjos eilėraščiuose atsiskleidžia individualus, jautrus žvilgsnis į pasaulį ir save, jie žavi savita kalbėsena, netikėtais žodžių reikšmių ir sąskambių atradimais. Agnė yra visapusiškai meniška asmenybė – besimokydama gimnazijoje ji stebino muzikiniais gebėjimais ir vaidyba. Šiuo metu mergina studijuoja džiazinį dainavimą“, – mokytoja Nida Mikšienė.
***
saulėtekis
ir šešėlis
solo duetas
plaukai ir pirštai
paišo nebuvimo paveikslą
ant saulės drobės
tylu iki negyvumo
laikina iki netikrumo
šoka juodu
be širdies
plaka vienas kitam
į nebūtį
***
tas švelnumas
apie kurį aš
nešiurkštėja
neįvynioja
sušalusio kūno
neranda kelio
galvai paglostyt
sutyvuliuoja jis
į mane įkritęs
apsunksta kybojimas
iškrenta lietum
apsemia į kulnus
nusiritusią širdį
šokis per balas
toks sausas
toks skylėtas
viskas taip praeita
viskas taip nepriglausta
Kelionė
važiuojam visi
tyliai
paskendę
po vieną dvivietėj
kompanionė siela
nesėdi šalia
pasiliko spoksoti
kaip beržynai šukuoja debesis
išėjo paplaukioti
išplaukė pasivaikščioti
galvoti trijų sekundžių karvėms vardus
keliauti rugiais į rugpjūtį
bilietas jai pusė kainos
galiu sau leisti
saugau daiktus
kartas nuo karto
sujudina lūpas
akys pameta saulės kasas
apsidairau ar niekas nemato
kad rašau eilėraščius
***
šį rugpjūtį
nepakėliau galvos
niekas jos nenunešė
neglostė su rugiais
neapibarstė dangum
miglotais paryčiais
neatlapojo langų
tik tyliai
atidarė duris
davė ranką
ir išvedė iš proto
***
apsivynioja šaliku
lūpas
šiltai alsuodamas
kvepia žmogumi
3D tekstas
kuris geriau jaustųsi
tame tarpe
kai prie veidrodžio prispaudi
popieriaus lapą
ir nenutrūkstamu šriftu
gyventų juodu ant balto
vingiais
kartais susimaldamas
į egzistencines linijas
kartais karštligiškai
bandydamas užbraukti klaidą
susilaužytų ranką
bet rašytų toliau
be taškų ant i
be šalikų
be žiemų
be besmegenių
ir rutulio formos nuomonių
be supratimo
kad alsuoja
vejamas privalėjimo bėgti
viena kryptimi
iki taško