Lietuvių virtuvėse dažniausiai atsiduria jiems jau gerai pažįstamos žolelės. Prasidėjus vasaros sezonui beveik keturis kartus išauga daržovių marinavimui ir konservavimui skirtų žolelių pardavimai. Tarp jų atsiduria tokie žinomi prieskoniai, kaip lauro lapai ar švieži krapai.
Šiltuoju metų laiku taip pat dažnai renkamasi įvairioms mėsos rūšims, žuviai, daržovėms ir sūriui skirtas žoleles, pavyzdžiui, bazilikus. Na, o ištisus metus populiariausia išlieka prieskonių karaliene ne veltui vadinama ciberžolė.
Prieskoninės žolelės gali tapti trūkstamu patiekalo akcentu, tačiau tai ne vienintelė jų nauda. Žolelės papildo mūsų organizmą naudingomis medžiagomis ir netgi padeda apsisaugoti nuo įvairių ligų.
Ciberžolė nuo seno žinoma dėl savo naudos sveikatai, nes joje yra aktyviojo elemento kurkumino. Jis pasižymi uždegimų slopinamuoju poveikiu, todėl padeda organizmui kovoti su kenksmingomis bakterijomis. Taip pat gerina smegenų veiklą, padeda kovoti su stresu, nerimu ir netgi depresija.
Ciberžolė puikiai pagardina pusryčių patiekalus, pavyzdžiui, omletą, košę ar žaliuosius kokteilius. Ji ne tik suteikia patiekalui išskirtinį skonį, aromatą, bet ir suteikia ryškią geltoną spalvą. Tiesa, šios žolelės nereikėtų padauginti, nes ji gali sukelti virškinimo sutrikimų.
Krapai – viena dažniausiai lietuvių naudojamų žolelių, neretai auginama ir darže. Šis prieskonis, be savo aromatinių ir skoninių savybių, taip pat pasižymi nauda sveikatai. Krapai plečia kraujagysles, mažina kraujospūdį, gerina širdies veiklą ir stiprina organizmo imuninę sistemą.
Išskirtinis krapų aromatas daugeliui asocijuojasi su vasara. Šiltuoju sezonu džiovintus krapus siūloma keisti šviežiais ir mėgautis jais daržovių salotose. Taip pat jie puikiai dera mėsos ir žuvies patiekaluose.
Bazilikas itin populiarus prieskonis, kuris gerai žinomas dėl savo skoninių ir gydomųjų savybių. Bazilikų lapeliuose itin daug vitamino K, kuris palaiko normalų kraujo krešėjimą ir skatina žaizdų gijimą. Be to, bazilikai pasižymi tuo, kad juose esantys eteriniai aliejai kartu su kitomis medžiagomis stabdo bakterijų ir mikrobų dauginimąsi.
Jei tik galite, visuomet rinkitės šviežio baziliko lapelius vietoje džiovintų prieskonių. Bazilikų panaudojimo galimybės tiesiog neribotos – jie naudojami įvairiuose padažuose, kepiniuose, makaronų ar mėsos patiekaluose. Tačiau iš šių žolelių taip pat galima pasigaminti arbatą, kuri gelbėja jaučiant sunkumą skrandyje ar sustojus virškinimui. Šviežius lapelius užpilkite karštu vandeniu ir gerkite arbatą 3 kartus per dieną tarp valgių.
Rozmarinuose yra karnozolio rūgšties, kuri veikia kaip antioksidantas ir padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Be to, rozmarinų lapeliai padeda sureguliuoti žarnyno mikroflorą, gerina naudingų maisto medžiagų pasisavinimą ir padeda atsikratyti toksinų.
Rozmarinai puikiai tinka patiekalams, kepamiems orkaitėje. Jie pagardina picas, sūrius sausainius, naminę duoną, bulves ir jų apkepus. Taip pat jų šakelėmis galima papuošti įvairius ėrienos ar jautienos kepsnius.
Petražolės dažnai naudojamos puošti patiekalams, bet jos taip pat puikiai tinka ir maisto gamyboje, nes praturtina patiekalus ryškiu skoniu ir aromatu. Petražolėse esanti folio rūgštis yra vienas svarbiausių B grupės vitaminų, jis naudingas širdies ir kraujagyslių sveikatai. Be to, veikia kaip veiksminga širdies, cukrinio diabeto ir netgi vėžio prevencijos priemonė.
Petražolės nuo kitų prieskoninių žolelių skiriasi tuo, kad džiovinant susilpnėja jų ryškus skonis. Todėl atsižvelgdami į gaminamą patiekalą pasirinkite, kokiomis petražolėmis norite gardinti. Jei patiekalui nereikalingas ryškus žolelių skonis, galima rinktis džiovintas petražoles, tačiau jei norisi ryškesnio skonio ir aromato, naudokite šviežias žoleles.