Negaudami pakankamo valstybės finansavimo, policijos komisariatai kreipia žvilgsnį į savivaldybių kišenes.
Panevėžio apskrityje kol kas tik rokiškėnai ėmėsi finansiškai remti ateinančius dirbti naujus pareigūnus. Kitų savivaldybių vadovai beda pirštu į Vidaus reikalų ministeriją, kuriai ir pavaldi policija.
Dosnūs tik vieni
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas visų Panevėžio apskrities savivaldybių paprašė paramos naujiems pareigūnams, tačiau kol kas piniginę atvėrė tik rokiškėnai.
Pasak viršininko, praėjusių metų pabaigoje Rokiškis sulaukė vienos absolventės, kuri už 5000 eurų vienkartinę įsikūrimo išmoką sutiko atidirbti trejus metus.
Iš kitų apskrities savivaldybių, pasak R. Bobino, gauti neigiami atsakymai.
„Policija priklauso valstybei, Vidaus reikalų ministerijai, tai kodėl savivaldybės ją turi remti?“
T. Jukna
Viršininkas viliasi, kad ateityje prie tokios iniciatyvos prisijungs ir daugiau savivaldybių. Anot jo, gyventojų saugumas yra ir viena savivaldybių funkcijų, kuri turi būti užtikrinta nepriklausomai nuo to, kad policija – ne savivaldybėms, o Vidaus reikalų ministerijai priklausanti valstybės institucija.
„Tokia parama perspektyvoje būtų naudinga patiems rajonams. Juk tai ir jaunuolių pritraukimas, galimybė jų, įgijusių išsilavinimą, sulaukti grįžtančių dirbti ir gyventi į regioną“, – mano R. Bobinas.
Laisvi ketvirtadalis etatų
Sausio 1-osios duomenimis, Panevėžio apskrityje trūko 168 pareigūnų, o tai reiškia, kad komisariatuose neužpildyta apie 23–24 proc. laisvų darbo vietų.
Labiausiai jų stinga Panevėžio miesto ir rajono komisariate.
„Pernai atleidome daugiau pareigūnų, nei priėmėme, ir berods jau ketvirti metai taip“, – sako R. Bobinas.
Jo teigimu, kas mėnesį tarnybą palieka po 2–3 žmones, o naujų pareigūnų sulaukiama gana nedaug.
Panevėžio apskrityje labiausiai trūksta pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų, tai yra tų, kurie patruliuoja gatvėse, reaguoja į įvykius, tiria nusikaltimus, teisės pažeidimus.
Trūkstant daugiau nei penktadalio pareigūnų, pasak R. Bobino, kitiems savaime didėja darbo krūvis.
Pasak viršininko, reikia nepamiršti ir to, kad 1992–1996 metais įsidarbinę pareigūnai jau sulaukia pensinio amžiaus, tai yra ištarnavę 25 metus gali tiesiog išeiti į pensiją. Anot R. Bobino, tiek metų atitarnavę pareigūnai save nori realizuoti jau kitose srityse.
„Apie 40 proc. dabartinių darbuotojų turbūt galėtų pretenduoti į užtarnautą pareigūno pensiją arba tuoj sulauks pensijos“, – sako viršininkas.
Iš valstybės negaudami pakankamo finansavimo, policijos komisariatai prašymus paremti siuntinėja savivaldybėms. P. Židonio nuotr.
Stojančiųjų padaugėjo
Panevėžio VPK vadovui optimizmo suteikia Policijos mokyklos pirmakursiai. Pernai į šią mokymo įstaigą įstojo dvi dešimtys jaunuolių iš Panevėžio apskrities. Anksčiau, pasak R. Bobino, tokių būdavo vos 5–7.
Viršininko teigimu, didelę dalį jaunuolių atsijoja ir keliami reikalavimai – sveikatos, fizinio, kovinio pasirengimo, nepriekaištingos reputacijos. Planuojantis tapti pareigūnu turi būti neteistas ir nebaustas administracine tvarka už tam tikro pobūdžio pažeidimus.
„Jei iš 500–600 norinčiųjų studijuoti Policijos mokykloje lieka tik 150, matyt, problema ne vien ta, kad nestoja mokytis“, – svarsto R. Bobinas.
Jo teigimu, dabar pirminės grandies pareigūnai, dirbantys pamainomis, tai yra ir naktį, į rankas gauna nuo 950 iki daugiau kaip 1000 eurų.
„Atlyginimai nėra prasti, karjeros galimybės irgi nemažos, kasmet keliamas darbo užmokestis“, – vardijo viršininkas.
Tačiau, jo nuomone, šiuo metu darbo rinkoje yra daugiau galimybių įsidarbinti nei krizių metais, tad jaunuoliai ieškosi mažiau rizikingo darbo.
Beda pirštu į Vyriausybę
Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Antanas Pocius sako, kad svarstyta dėl paramos ir policijos pareigūnams, tačiau kol kas iš rajono biudžeto jie nebus remiami.
„Mes visą laiką bijome vieno dalyko – tam tikro lenktyniavimo. Jei Rokiškis pasiūlo 5000 eurų kompensaciją, kitas rajonas – 6000, trečias – 7000 eurų. Vienašališki sprendimai su konkrečiomis sumomis mums nelabai priimtini. Neturi būti lenktyniavimo. Tuo labiau kad tie, kurie jau dirba, pasidaro kaip atstumtieji – gaus mažiau nei naujai atėjusieji. Nei šis, nei tas“, – svarsto A. Pocius.
Visgi jis neatmeta, kad rajonas ateityje gali svarstyti, kaip paskatinti jaunus žmones rinktis policininko profesiją.
Vicemero manymu, pareigūnų trūkumo problemos per dvejus–trejus metus neišspręsi. Tam reikia ilgalaikio sprendimo valstybės mastu.
A. Pociaus nuomone, turi būti sukurta ilgalaikė valstybės programa, kuri ne tik pritrauktų jaunimą mokytis, bet ir skatintų paskui dirbti pagal specialybę, o vienkartinės kompensacijos gaisro neužgesins.
„Jei matome, kad ateityje kils problemų ar jos jau kyla, reikėtų, kad ir valstybė į tai rimčiau pažiūrėtų“, – pirštu į Vyriausybę beda vicemeras.
Pasak R. Bobino, 1992–1996 metais įsidarbinę pareigūnai jau sulaukia pensinio amžiaus, tai yra ištarnavę 25 metus gali tiesiog išeiti į pensiją. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr. nuotr.
Nebūtų teisinga
Panevėžio savivaldybė finansinę paramą skiria tik mokytojams pritraukti.
„Kadangi mokytojai dirba savivaldybės biudžetinėse įstaigose, jiems ir turime tokią programą“, – sako administracijos direktorius Tomas Jukna.
Idėją remti ir jaunus policijos pareigūnus jis vertina gana skeptiškai. Pasak direktoriaus, paklaustos verslo įmonės tvirtins irgi sunkiai pritraukiančios naujų specialistų.
„Tai gal tada pradėkime remti ir juos? Tokie rėmimai darosi nebevaldomas dalykas“, – pastebi T. Jukna.
Jo teigimu, darbuotojų trūksta ir ugniagesiams gelbėtojams, ir kitoms tarnyboms.
„Nemanau, kad tokie rėmimai yra teisingas kelias ir nemanau, kad tai teisinga kitų atžvilgiu, nes parama skiriama iš visų gyventojų surenkamų mokesčių, sunešamų į savivaldybės biudžetą. Policija priklauso valstybei, Vidaus reikalų ministerijai, tai kodėl savivaldybės ją turi remti? Man tai nelabai suprantama“, – sako administracijos direktorius.