Kitados ant tų medinių kryžių įrašytos pavardės arba nebeįskaitomos, arba lentelių su pavardėmis apskritai nebėra. Taip Panevėžio kapinėse Šilaičiuose atrodo daugumos benamių kapai.
Ramygalos gatvėje Kristaus Karaliaus katedros kapinėse tokių nėra. O Šilaičių kapinių administratorė Sigutė pasakojo, kad šioje vietoje pirmieji beglobiai palaidoti praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Jie laidoti šiaurinėje kapinių dalyje, jų vieta – prie tvoros.
Ši palaidojimo vieta gerokai skiriasi nuo tų kapaviečių, kuriomis rūpinasi mirusiųjų artimieji, čia patys kapai liudija ir varganą šių mirusiųjų nugyventą gyvenimą.
Dabar, prieš Vėlines, toje vietoje nugrėbti lapai. Bet patys betoninių antkapių įrėminti kapeliai kaži ar kada buvo ravėti, o ant jų – netikrų gėlių puokštės, labiau primenančios šiukšles.
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas patikino, kad Šilaičių kapinėse beglobių palaidojimo vietos vasaromis nušienaujamos, rudenį išgrėbiami lapai. Kitokių šių kapaviečių priežiūros darbų bendrovės darbuotojai neatlieka – šie kapai neravimi, gėlės nesodinamos.
„Jei gautume Savivaldybės administracijos nurodymų, darytume ir tai. Bet dabar apsiribojame šienavimu ir lapų grėbimu bei išvežimu“, – patikino S. Vainauskas.
Jis teigė atkreipęs dėmesį, kad vienišųjų palaidojimų vietos mediniai kryžiai jau išties susidėvėję, ne vienas jų aplūžęs, palinkęs, kai kurių likęs vien baslys, ant kryžiaus nebėra kryžmos.
Nurankioti tų kryžių „Panevėžio specialaus autotransporto“ darbuotojai neturi teisės, kaip ir neturi teisės į konteinerius sumesti atliekomis tapusių kapaviečių puošmenų – dirbtinių gėlių. Galbūt jas padėjo mirusiųjų artimieji ir galbūt jiems tai brangu?
Ant beglobių kapų padėta ne vien dirbtinių gėlių. Matyti kapas, ant kurio paguldyta Nukryžiuotojo figūrėlė, į kitas kapavietes įstatyta nedidelių kryželių, padėtas paveikslas su šventųjų atvaizdais. Ant kai kurių kapų yra likusių žvakidžių.
Nauja beglobiams mirusiesiems skirta Šilaičių kapinių dalis, kurioje imta laidoti jau šiame, XXI amžiuje, yra pietrytinėje tų pačių kapinių pusėje. Ji irgi prie pat tvoros. Toji kapinių dalis taip pat nugrėbta, o ant kapų sustatyta po neuždegtą žvakelę. Matyt, uždegti jas bus pasirūpinta Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis.
„Juk matom, kad mirus vienišiems žmonėms, jei jie būna užgyvenę turto, net ir neieškant atsiranda giminių, kurie pasirūpina laidotuvėmis.“
S. Skrebė
Šioje vietoje matyti kiek daugiau kapų, kurie, tikėtina, ir lankomi, ir prižiūrimi, o pačias kapavietes žymi paminklai su mirusiųjų pavardėmis, jos apsodintos gėlėmis. Prie vieno kapo netgi pastatytas baltas angelas.
Pabandžius pagal laidojimo metus skaičiuoti, kiek per metus palaidojama tokių štai beglobių, ant medinių kryžių esantys mirties datą nurodantys užrašai skelbia, kad pernai, 2020-aisiais, pietrytinėje kapinių dalyje supilti aštuoni kauburėliai. Su šiųmete mirties data yra šeši kapai. Taip pat pagal gimimo ir mirties metus galima spręsti, kad tai – pusamžiai žmonės, daugiausia vyrai, ir tokio pat amžiaus moterys. Jaunų tarp jų nedaug.
Šilaičių kapinių administratorė Sigutė patvirtino taip pat atkreipusi dėmesį, kad beglobių vietose daugiausia atgula vidutinio amžiaus mirusieji. Ji teigė, kad paminklus jiems pastato, o vėliau ir jų kapus ima prižiūrėti dažniau kokie tolimesni giminės.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Lauros Jankevičienės duomenimis, Savivaldybės lėšomis šiemet buvo laidojami du vienišais laikomi mirusieji, pernai tokių būta šešių, užpernai – trys. Visi jie gyveno negaudami jokių pajamų, o palaidoti už 350 eurų – tiek vienišųjų laidotuvėms skiria pati Savivaldybė. Pagal Savivaldybės priimtus nuostatus laidotuvėms skirta išmoka didinama tuo atveju, jei velionio kūnas dėl vienų ar kitų priežasčių iki palaidojant ilgiau laikomas šaldymo patalpoje.
O štai Panevėžio rajonas atskirų beglobių kapinių neturi. Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys patikino, kad rajone nėra ir tikrų benamių, anot jo, paprastai tokie žmonės atsiduria miestuose. Seniūnas prisiminė vieną atvejį, kai per metus mirus dviem vienos šeimos nariams, seniūnijai teko rūpintis jų palaidojimu. Bet rūpintasi mirusiaisiais ne kaip benamiais, o kaip tokiais, kurių artimieji neturėjo už ką laidoti.
„Kvietėmės laidojimo bendrovę ir šioji palaidojo už šioms reikmėms skirtą pašalpą. Laidotuvėse dalyvavo velioniams artimas žmogus, socialinė darbuotoja bei duobkasiai“, – prisiminė V. Kaušakys.
Panevėžio seniūnijos seniūnas Saulius Skrebė pasakojo, jog dirbant seniūnu jam dar nėra tekę rūpintis beglobių laidojimu.
„Prieš tai aš beveik 18 metų dirbau Miežiškių seniūnijos socialiniu darbuotoju. Tuomet su tokiais beglobiais velioniais susidūriau“, – teigė seniūnas.
Anot S. Skrebės, jo akiratin patekę beglobiai mirusieji – vidutinio amžiaus vyrai, dėl kurių netinkamo gyvenimo būdo artimieji su jais tiesiog nebebendravo.
„Tų artimųjų, manyčiau, buvo, bet surasti juos nelengva, o ir nežinia, ar jie imtųsi laidojimo rūpesčių“, – kalbėjo seniūnas.
Tad seniūnijai teko kreiptis į laidojimo paslaugų bendrovę ir už valstybės skiriamą laidojimo išmoką šie velioniai buvo kukliai išlydėti Amžinybėn.
„Juk matom, kad mirus vienišiems žmonėms, jei jie būna užgyvenę turto, net ir neieškant atsiranda giminių, kurie pasirūpina laidotuvėmis. Mano minėti vargšai turto neturėjo, tad laidotuves organizuoti teko mums, seniūnijos darbuotojams“, – sakė S. Skrebė.
Komentarai
Teisingai, sioje zemeje viskas matuojama piniginiu vienetu- turtu. Nebeliko dvasiniu vertybiu. Net parapijose yra nustatyti kunigu ikainiai,kiek moketi uz jums reikiamas apeigas. Nieko neteisiu, matomai taip turi buti.