-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Sekmadienio rytą, 7:02, JAV kariniai radarai užfiksavo didelę oro pajėgų grupę, judančią link Oahu salyno. Pradžioje nieko blogo nebuvo tikėtasi, kadangi buvo laukiama atvykstant Amerikiečių karo lėktuvų.
Perl Harboras, Havajuose, Ramiojo vandenyno centre, nutolęs 2000 mylių nuo Jungtinių Valstijų 4000 mylių nuo Japonijos atrodė labai saugi vieta. Dėl nesėkmingų politinių derybų Amerikiečių karo strategai tikėjosi Japonų puolimo, tačiau buvo galvojama, jog puls visiškai kitą vietą – Ramiojo vandenyno pietus, arčiau Europos kolonijų.
Niekas netikėjo, kad Japonija gali pradėti puolimą būtent Perl Harbore, todėl karinė bazė ir laivynas buvo labai vargiai apsaugotas. Visa flotilė buvo atvirai išrikiuota salos uoste, šimtai karinių lėktuvų buvo saugomi keliuose atviruose uostuose.
7:48, Havajuose, buvo pastebėtas pirmasis Japonų bombonešis, sparnais, pažymėtais raudonomis tekančiomis saulėmis. Jį sekė dar per 352 Japonų karo lėktuvų su bombomis artėjo prie JAV karinio jūrų laivyno. Prasidėjo karinė ataka.
Japonų lėktuvams skrendant virš Perl Harboro pasipylė kulkos ir bombos ant žemiau prišvartuotų laivų ir išrikiuotų lėktuvų. 8:10 beveik toną sverianti bomba buvo numesta ant karinio laivo USS Arizona. Laisvas sprogo ir nuskendo su 1000 viduje įkalintų karių. Toliau sekė torpedos, paleistos į karinį laivą USS Oklahoma. Laivas sprogo ir nuskendo su 400 viduje įkalintų karių.
Netikėta ataka truko mažiau nei dvi valandas, per du antskrydžius ketinusi visiškai sunaikinti Perl Harboro uostą bei laivyną.
Sunaikinti buvo penki iš aštuonių karinių laivų, trys naikintuvai, septyni kiti laivai buvo nuskandinti ar negrįžtamai sunaikinti, kaip ir daugiau nei 200 karinių lėktuvų.
Užpuolimo metu žuvo 2402 amerikiečiai, 1282 buvo sužeisti. Japonija prarado apie 30 lėktuvų, penkis povandeninius laivus, ir mažiau nei 100 karių.
Tai buvo didžiulis smūgis JAV ramiojo vandenyno laivų flotilei, taip pat ir oro pajėgoms. Diplomatines derybas prezidentas F.D.Ruzveltas su Japonija vykdė jau kurį laiką, tačiau saugumas Oahu saloje įsikūrusiai karinio laivyno bazei nebuvo padidintas.
Nors pats išpuolis ir jo mastas buvo netikėtas, tačiau Japonija ir Jungtinės Amerikos Valstijos link karinio konflikto ėjo dešimtmečius.
Jungtinės Valstijos priešinosi augančiai Japonijos įtakai ir kariniam požiūriui į Kiniją. Kadangi Japonijos vyriausybė laikėsi požiūrio, jog ekonomines ir demografines regiono problemas galima išspręsti tik užimant kaimyninę teritoriją ir perimant kontrolę importo rinkoje. Taigi, 1937 metais Japonija Kinijai paskelbė karą.
Amerikiečiai į žiaurius Japonijos karinius veiksmus prieš Kiniją reagavo griežtomis ekonominėmis sankcijomis ir prekybos embargu, tikėdamiesi, jog tai sulaikys Japoniją nuo karo žiaurumų. Tačiau Japonijos imperija tvirtai laikėsi savo pozicijos reguliuoti regioną.
Nors derybos tarp Vašingtono ir Tokijo dėl taikaus susitarimo vyko ilgai, tačiau nebuvo vertingos. Todėl, puldama Perl Harborą Japonija tikėjosi, kad sunaikinusi Ramiojo vandenyno laivų flotilę galėtų sustabdyti JAV kišimąsi į Japonijos imperijos suplanuotus karinius veiksmus prieš Pietryčių Azijoje esančias JAV, Jungtinės karalystės ir Nyderlandų teritorijas.
Daugybė amerikiečių laivų ir dar daugiau lėktuvų buvo sunaikinti, uostas ir oro bazė labai stipriai apgadinti, kariuomenė neteko daugybės karių. Tačiau ne visa amerikiečių flotilė buvo sunaikinta – trys Ramiojo vandenyno lėktuvnešiai atakos metu buvo pratybose jūroje, ne uoste. Tie patys lėktuvnešiai po pusmečio Midway mūšyje, pasiekė įspūdingą Amerikiečių pergalę prieš, regis, neįveikiamą Japonijos laivyną. Apie 1940-uosius karas laivais nebuvo pagrindinis karo aspektas – lėktuvnešiai teikė didžiulį pranašumą kare. Todėl šis atsitiktinumas buvo labai svarbus.
Taip pat, atakos metu ir antžeminė karinė bazė išliko saugi. Maisto atsargos, techninis padalinys, povandeninių laivų uostas liko nepažeisti. JAV laivynas pakankamai greitai atsistatė po šios atakos.
Prezidentas F.D.Ruzveltas susitiko su JAV kongresu ir sprendė bei balsavo dėl įsitraukimo į Antrąjį Pasaulinį karą. Nors tai nebuvo pirmas kartas, kuomet Japonija apie savo karinius veiksmus nepraneša iš anksto, tačiau Perl Harboro ataka buvo įvykdyta tuomet, kai vyko derybos dėl taikos. Vėliau Tarptautinis Karinis Tolimųjų Rytų Tribunolas pripažino šį užpuolimą karo nusikaltimu.
Dėl sprendimo ar paskelbti karą Japonijai ir dalyvauti Antrajame Pasauliniame kare amerikiečiai pirmą kartą buvo susivieniję, nors iki tol stengėsi laikytis taikos politikos. Kongrese tik viena narė, Jeannette Rankin balsavo prieš, kadangi, kaip pati sakė „Negaliu eiti kariauti pati, todėl atsisakau ir savo galimybės siųsti į karą kažką kitą”.
Gruodžio 8 dieną kongresas patvirtino Ruzvelto deklaraciją, skelbiančią karą Japonijai. Po trijų dienų Japonijos sąjungininkės Nacių Vokietija ir Italija paskelbė karą Jungtinėms Amerikos Valstijoms. JAV atsakė tuo pačiu.
Japonai rengdami Perl Harboro ataką norėjo paskatinti JAV panaikinti ekonomines sankcijas ir parodyti savo galią regione, tačiau vietoj to savo priešininką įstūmė į Pasaulinį karą, kuris baigėsi Japonijos okupacija.
Perl Harboro istorija nebuvo tipinis karinis mūšis, tačiau vienareikšmiškai labai reikšmingas. Jei domitės kariniais laivais, mūšiais – žaidime „World of Warships” šis epizodas taip pat yra labai tiksliai atkurtas, todėl galite prisijungti ir pamatyti realistiškai atkurtą kovą bei ataką. Galbūt galite parodyti, kad Perl Harboro ataka galėjo pasibaigti visiškai kitaip?
