Dalis jų jau mirė, kiti išmokėjo skolas, o Rimantas Pušnys bei Janinos ir Airido Jakubauskų šeima neabejoja, kad per patiklumą ir žioplumą prisidarytos tūkstantinės skolos juos slėgs iki gyvenimo pabaigos.
„Praskolinom ir savo, ir vaikų gyvenimus“, – sako vietinių su gailesčiu lūšnynų milijonieriais kartais pavadinami varguoliai.
Į skolas įklimpusiems kaimo žmonėms baisiausia, kad į tokį liūną tik per savo patiklumą buvo įstumti ne kokio svetimo žmogaus, o pažįstamo.
„Va ką reiškia pasitikėti darbdaviu, kuris dar ir buvo tavo draugas, ir bendramokslis“, – atsiduso Panevėžio rajono Kairių kaime gyvenantis R. Pušnys.
„Buvo 2007-ieji. Sunkmetis, darbų nėra, o draugas pavadino dirbti pas jį Raguvos lentpjūvėje. Apsidžiaugiau“, – pamena 56-erių R. Pušnys.
Rimantas pasakoja sunkiai kirtęs mišką, po to medieną tekdavo supjauti, kamienai virsdavo lentomis, šakos – padėklais ir malkomis.
Visą straipsnį skaitykite birželio 1 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje.
Komentarai
Pjokas paskutinis, gėrė visą gyvenimą su žmona, niekur nepadirbdavo,dukros neaugino, o dabar kitus girdo perparduodamas alų, brudas, taip jam ir reikia
Vanda ne tau mumis teisti pažiurek į save