Linksmas šūkis „Panevėžys atsinaujina“ kasdien važinėjantiesiems miesto gatvėmis kelia tik liūdną šypseną – kai kuriose jų atsivėrusių kraterių panevėžiečiai nebeįveikia net visureigiais.
Rėklių g. gale įsikūrusių trijų sodininkų bendrijų savininkai nuogąstauja, kad jau dabar sunkiai įveikiamas kelias netrukus taps visai neišvažiuojamas.
Greičiau nei pirmąja pavara Rėklių g. važiuoti neberizikuoja nė drąsiausi vairuotojai. Sodų bendrijos „Pušelė“ pirmininkas Saulius Mockūnas prieš porą mėnesių sudaužė visureigį, kai pakeliui į sodus slidžiame kely duobėn įvažiavusį automobilį sumėtė ir jis atsitrenkė į pakelės medį. Vyras tikina važiavęs ne greičiau nei 20 km per val. Persiutęs vairuotojas jau svarstė su Savivaldybe susitikti teisme.
Pasak S. Mockūno, Rėklių g. rimčiau tvarkyta nebuvo bene šešetą metų, nebent greideris pravažiuoja.
Žvyruota miesto gatvė virtusi baisiausiu lauko keliuku: išmuštos duobės kai kur siekia ir kelis kvadratinius metrus.
Nors Rėklių g. driekiasi miesto pašonėje, čia automobilių srautas gana intensyvus. Šioje gatvėje įsikūrusios kelios stambios įmonės, tarp jų – ir medienos perdirbimo, o jos gale – „Užuovėjos“, „Pušelės“, „Vyšnios“ sodininkų bendrijos, vienijančios apie 500 žmonių. Iš jų maždaug šimtas – nuolatiniai sodų gyventojai.
Jų atstovai pasakoja pavargę minti Savivaldybės slenksčius prašydami gatvę suremontuoti. Buvęs administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vyžintas, pernai Rėklių g. pravažiavęs valdiška mašina, jį iškvietusiems sodininkams pripažino, kad čia ne gatvė, o katastrofa.
Bet jai tvarkyti pernai Savivaldybė skyrusi 5000 Eur. Tiek užteko vos trims sunkvežimiams šalto asfalto mišiniu užpilti keletui didesnių duobių.
Čia nuolatos važinėjantys vairuotojai sako nežinantys, juoktis ar verkti dėl tokio parodyto dėmesio.
„Bent jau per visą gatvę užpiltų žvyro ar skaldos, kol asfalto sulauksime. Kas iš to, kad greideriu gramdo ir gramdo, jei palijus vėl duobės kaip krateriai“, – piktinosi S. Mockūnas.
Rėklių g. gale įsikūrusių trijų sodininkų bendrijų savininkai nuogąstauja, kad jau dabar sunkiai įveikiamas kelias netrukus taps visai neišvažiuojamas. T. Šiaudinio nuotr.
Galima ir dantis pamesti
„Užuovėjos“ sodininkų bendrijos pirmininkas Algirdas Stonis ryžtingai nusiteikęs priversti Rėklių g. slalomu pasivažinėti Panevėžyje išrinktus Seimo narius. Jis sako nebeišmanantis, kaip dar kitaip išprašyti finansavimo jos remontui.
Keturiasdešimt metų šia gatve į sodus važinėjantis panevėžietis tvirtina, kad baisiau nei dabar dar niekada nebuvę.
„Važiuojant taip krato, kad baisu ir dantis pamesti. O kaip kitaip gali būti, jei važinėja ne tik lengvosios mašinos, bet ir sunkvežimiai, net miškavežiai į lentpjūvę“, – pasakoja A. Stonis.
Kai kurie sodininkai jau atmintinai žino už gatvių priežiūrą atsakingos Savivaldybės įmonės „Panevėžio gatvės“ numerį. Tačiau ir kelininkų pagalba vairuotojams mažai veiksminga. Pasak A. Stonio, gatvė tik greideriu palyginama, kartais net iki juodžemio, bet jau po pirmo lietaus vėl atsiveria didžiulės duobės. Kai sausa, per dulkių debesis nematyti nei kelio, nei automobilių spalvos.
A. Stonis ryžtingai nusiteikęs priversti Rėklių gatvės slalomu pasivažinėti Panevėžyje išrinktus Seimo narius. Jis sako nebeišmanantis, kaip dar kitaip išprašyti finansavimo duobėto žvyrkelio remontui. T. Šiaudinio nuotr.
Gatvėje šimtai kėglių
Žvyrkeliu pravažiuojančių automobilių sukeliamos dulkės – galvos skausmas ir Rėklių g. įsikūrusių įmonių darbuotojams. Bendrovės „Alvas ir Ko“ juristas Vytautas Kuzmickas piktinasi, jog dėl to neįmanoma nei pradaryti cechų langų, nei įjungti vėdinimo sistemos.
„Prekiaujame maistu ir tos dulkės kelia didžiulių problemų. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei šašlykų prieskonius žvyrkelio dulkės nusėstų“, – teigia V. Kuzmickas.
Tačiau dar didesnis įmonės rūpestis – pėstiesiems nesaugi Pievų g. Joje nesant šaligatvio, iš autobusų stotelės iki Rėklių g. žmonės priversti kulniuoti posūkį darančios gatvės važiuojamąja dalimi. Įmonės atstovai dar 2015-aisiais kreipėsi į Savivaldybę prašydami apsaugoti pėsčiuosius ir Pievų g. įrengti 500 m ilgio šaligatvį.
Vietoje konkretaus atsakymo, pasak V. Kuzmicko, Savivaldybė verslininkams atsiuntė abstraktų raštą: problemą žinome, laukite.
Įmonės atstovas dar pateisintų delsimą, jei Savivaldybė būtų konkrečiai informavusi, kuriais metais tikėtis išganingojo šaligatvio.
„Lietuvoje jau virto tradicija susirūpinti, kai nelaimė nutinka. Vien mūsų įmonėje dirba 250 žmonių. Į tokį būrį Savivaldybė žiūri kaip į kėglius gatvėje“, – ironizuoja V. Kuzmickas.
Kodėl nesurandama galimybių rizikingoje vietoje nutiesti pėsčiųjų tako, juristui nesuprantama.
Anot jo, prie šaligatvio įrengimo sutiktų prisidėti ir įmonė, tačiau mainais iš Savivaldybės ji prašo mokesčių lengvatų.
„Kiekvienas dirba savo darbą. Mes aprūpiname panevėžiečius darbu, mokame atlyginimus. Mūsų rūpestis taip prisidėti prie miesto gerovės“, – teigė bendrovės atstovas.
Ties Pušaloto g. posūkiu gyvenantieji tapę ne vienos avarijos liudininkais, kai nelaimės neišvengta įvažiavus į gilią duobę. T. Šiaudinio nuotr.
Spąstai neatidiems
Netoli posūkio į Rėklių g., pačiame Pušaloto g. gale gyvenantis Gintaras Čekavičius irgi įsitikinęs, kad šioji vieta mieste viena nesaugiausių eismo dalyviams.
Jis pats tapęs ne vienos avarijos liudininku, kai nelaimės neišvengta įvažiavus į gilią duobę. Ir vakarykštis rytas nelaimingai prasidėjo dviem šioje vietoje kaktomuša susidūrusių automobilių vairuotojams.
Laimė, tuo metu G. Čekavičiaus vaikas išėjęs iš už kiemo vartų nespėjo įžengti į gatvę – stabtelėjo praleisti mašinų, kai šios vos už poros metrų trenkėsi viena į kitą. Vyras bijo net pagalvoti, kuo dar galėjo baigtis avarija.
G. Čekavičiaus nuomone, nelaimių būtų mažiau, jei ne priešais jo kiemo vartus žiojinti gili duobė.
G. Čekavičių stebina, kad Savivaldybės įmonė „Panevėžio gatvės“ netoliese esančias duobes kartkartėmis aplygina, tačiau esančią prie jo namų lyg tyčia apeina. Kai panevėžietis susirūpinęs paskambino į „Panevėžio gatves“, sako sulaukęs ironijos, esą miesto sąskaita norįs įvažą į savo kiemą susitvarkyti.
„Asmeniškai man ta duobė mažiausiai kliūva. Bet šioje vietoje gatvė daro posūkį, matomumas prastas. Čia tikri spąstai vairuotojams“, – pasakoja G. Čekavičius.
Anot jo, kartą į gilią duobę temstant įvažiavęs dviratininkams krito, o tuo metu pro šalį važiavo automobilis. Laimė, dviratininkas atsipirko išgąsčiu, sumušimais ir sulankstytu dviračiu.
Kritiška padėtis
Už gatvių dangų priežiūrą atsakingas bendrovės „Panevėžio gatvės“ darbų vykdytojas Deimantas Simanavičius pripažįsta, kad Rėklių g. viena baisiausių mieste. Šiuo metu lyginti jos duobių neleidžia gamtinės sąlygos, tačiau D. Simanavičius tvirtina, jog šiltuoju sezonu Rėklių g. esą nėra pamiršta.
„Ten pilta ir žvyro, ir skaldos, net ne vieną kartą. Prieš keletą metų ten per visą gatvę buvo pilta žvyro, pernai pylėme žemiausiose vietose, kur nebebuvo ko greideriu lyginti. Pavasarį greideriu sulyginsim ir ten bus visai tvarkingas žvyrkelis“, – aiškina darbų vykdytojas.
Anot D. Simanavičiaus, kelininkams dabar pats darbymetis – minusinę temperatūrą keičiant pliusinei, miesto gatvėse duobės veriasi ne dienomis, o valandomis. Jis sutinka, kad dalis jų rizikingai nesaugios, į tokia smuktelėjus gresia ne tik prakirsti padangą, bet ir rimčiau apgadinti automobilį.
Viena iš skaudžiausių Panevėžio vietų D. Simanavičius įvardija Nemuno, Pušaloto ir J. Janonio gatvių žiedinę sankryžą bei Klaipėdos g. atkarpą ties miesto riba. Čia atsiveriančių duobių užpilti šalto asfalto mišiniu „Panevėžio gatvių“ darbininkai tvirtina važiuojantys kas savaitę.
Anot D. Simanavičiaus, tokia „greitoji pagalba“ gatvėms – labai laikinas dalykas. Užpylus vieną duobę, po dienos kitos greta atsiveria kita. Šalto asfalto mišinio tona kainuoja 90 Eur. Šaltuoju sezonu per mėnesį „Panevėžio gatvės“ jo išnaudoja apie 30 tonų.
D. Simanavičius pripažįsta, jog pranešimai apie atsivėrusias duobes yra dažni. Bet kiek jų sulaukiama per parą, „Panevėžio gatvių“ atstovas negali atsakyti – įmonė neturi tokius pranešimus fiksuojančios avarinės tarnybos, kaip kad kauniečiai, „greitąją duobių pagalbą“ galintys išsikviesti ir apie duobes pranešti ištisą parą nemokamu telefonu.
Į duobes įvažiavę panevėžiečiai blaškosi ieškodami, į ką kreiptis – vieni renka Savivaldybės valdininkų telefonus, kiti pagalbos šaukiasi ten pat, kur ir didelių nelaimių ištiktieji – skambina į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC). D. Simanavičius pripažįsta, jog „Panevėžio gatvės“ iš BPC sulaukia nemažai tokių pranešimų.
Dvidešimt kilometrų remonto
Važinėjantieji Rėklių g. dar ilgai pirmosios pavaros neperjungs į antrąją. Savivaldybė šįmet numačiusi ją, kaip ir kitas žvyruotas gatves, tik kosmetiškai paremontuoti – užpilti skaldos ir lyginti greideriu. Išasfaltuoti Rėklių g., pasak administracijos direktoriaus Tomo Juknos, Savivaldybė neturi finansinių galimybių.
Pasak direktoriaus, išasfaltuoti kilometrą gatvės, įrengiant pagrindą, lietaus kanalizaciją, pėsčiųjų taką, kainuotų apie milijoną eurų. Savivaldybė aiškina neišgalinti nutiesti ir pėsčiųjų tako Pievų g.
Šiais metais visoms miesto ūkio reikmėms Savivaldybės biudžete numatyta per 7 mln. Eur. Vien miesto gatvėms tvarkyti iš biudžeto iš Kelių direkcijos planuojama skirti apie 4–5 mln. Eur.
T. Juknos teigimu, šiemet numatyta atnaujinti apie 20–30 km, 15-iolika gatvių ar jų atkarpų: Tinklų, Venslaviškio (nuo Elektronikos iki Senamiesčio g.), vakarinę J. Biliūno g. pusę (nuo Pajuostės pl. iki Venslaviškio g.), Smėlynės (nuo J. Basanavičiaus g. iki geležinkelio pervažos), Marijonų, J. Tilvyčio (nuo V. Alanto ir J. Tilvyčio g. žiedinės sankryžos iki miesto ribos), Molainių (nuo Nemuno iki Projektuotojų g.), vakarinę Nemuno g. pusę (nuo Molainių iki Klaipėdos g., nuo Klaipėdos iki Parko g., nuo įvažos į „Cido“ areną iki Nemuno, S. Kerbedžio, Pušaloto g. žiedinės sankryžos), rytinę Nemuno g. pusę (nuo Nemuno, S. Kerbedžio, Pušaloto g. žiedinės sankryžos iki Klaipėdos g.), Rožių (nuo Smėlynės iki Amerikos g.), Pievų (nuo Pušaloto iki Žiedo g.), Pušaloto (nuo miesto ribos iki geležinkelio pervažos), Klaipėdos g. (nuo miesto ribos iki Savitiškio g.).