P. Židonio nuotr.

Pašaukimas, kai į nugarą alsuoja mirtis

Karas Ukrainoje parodė, kad priešakinėse linijose dėl žmonių gyvybių besikaunantys kariai ir medikai – tikrieji herojai.

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirbantis chirurgas Irmantas Grubinskas – vienas iš nedaugelio karo medikų Lietuvoje, kuriam teko dirbti karo lauko ligoninėje ir gelbėti sužalotuosius sprogimų bei kulkų.

Prieš pat pandemijai sukaustant pasaulį iš šiaurės Afganistane vykusios NATO misijos grįžęs panevėžietis atviras – tai neprilygsta tam, kokiomis sąlygomis dėl žmonių gyvybių dabar kovoja Ukrainos medikai.

Jau beveik dešimt metų Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirbantis I. Grubinskas yra ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos rezervo karys chirurgas kapitonas. Kariuomenė ir medicina jo gyvenime atsirado panašiu metu ir tarsi viena kitą papildė. Dar besimokydamas dvyliktoje klasėje, Irmantas įstojo į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, nors intencijų sukti kariuomenės keliu ir neturėjęs. Paskutiniais metais mokykloje mintys labiau sukosi apie medicinos studijas – vyresnysis Irmanto brolis taip pat dirba Respublikinėje Panevėžio ligoninėje radiologu.

„Universitete atsirado galimybė mokytis jaunesniųjų vadų kursuose, kurie skirti aukštųjų mokyklų studentams. Po metų tapome karo rezervo medicinos gydytojais“, – pasakojo medikas.

I. Grubinskas sako jau pirmuose kursuose pajutęs, kad terapinės specialybės – ne jam. Chirurgijoje, anot gydytojo, rezultatus galima matyti iš karto – kartais net sunkiausi ligoniai po chirurgo įsikišimo jau po kelių dienų gali keliauti į namus.

„Karo mediko patirtis labai praverčia ir civiliniame gyvenime. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje kriminogeninė situacija gerėja, mažėja smurtinių nusikaltimų ar sunkių eismo įvykių, kritimų iš didžiulio aukščio, bet tokių sunkių sužalojimų dar tikrai pasitaiko, tad man labai praverčia karo mediko patirtis“, – pasakojo I. Grubinskas.

Visą straipsnį skaitykite kovo 9 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje.