Pašalpų gavėjams artėja dienos, kai net ir simbolinės kelios dešimtys valandų darbo visuomenės labui būtų nebeprivalomos.
Nuo darbo remtinuosius išlaisvinti svarsto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pradėjusi diskusijas dėl naujos tvarkos. Pagal ją pašalpų gavėjai neturėtų atidirbti už valstybės paramą. Pirminis siūlymas jau pateiktas derinti savivaldybėms, seniūnams ir nėra aišku, ar bus priimtas, bet dabartinę tvarką kai kas vadina žeminančia žmogaus orumą. Nors kiti mano, kad tai būtų žingsnis atgal, bedarbius dar labiau išstumsiantis iš darbo rinkos.
Panevėžyje jau kurį laiką nebeprašoma atidirbti už pašalpas. O rajone triūsiama visuomenės labui. Rajone socialinę pašalpą gauna 1359 asmenys. Nuo metų pradžios iki dabar jiems išrašytas 581 siuntimas padirbėti visuomenės labui. Jie išrašomi iš karto, kai tik žmogus kreipiasi dėl pašalpos. Nuo jos dydžio priklauso, kiek reikės talkininkauti. Ilgiausiai tenka dirbti 40 valandų per mėnesį, tai yra 10 dienų po 4 valandas, tačiau yra ir tokių, kuriems pakanka visuomenei naudingus darbus atlikti 7, 5 ar tik 3 dienas.
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistė Daiva Užinskienė sako, kad tik vienetai bedirbdami nubyra. Dažni atvejai, kai pirmą kartą besikreipiantieji pašalpos, sužinoję apie privalomą talkininkavimą, nebeprašo ir paramos.
Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius mano, kad nevertėtų keisti dabartinės tvarkos. Vicemero nuomone, ji gera ne tik bendruomenėms ar seniūnijai, bet ir patiems dirbantiesiems.
„Atsiradęs siūlymas turi dvi puses: kas tingi dirbti, tiems būtų gerai, o kas nori dirbti, tie dirba. Pinigų už dyką nėra ko dalinti. Tuo labiau kad tas darbas nėra toks, jog žmogus iš nuovargio nugriūtų“, – mano A. Pocius.
Įvedė drausmę
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas ragina būtinai keisti dabartinę tvarką. Motyvuojama, kad atidirbdami už pašalpas žmonės įsisuka į skurdo ratą, o seniūnijos ir savivaldybės esą naudojasi pigia darbo jėga, neužtikrindamos socialinių garantijų. Pati visuomenei naudinga veikla, anot Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, dažniausiai yra nuolatiniai darbai, pavyzdžiui, aplinkos tvarkymas, ir turi darbo santykiams būdingų požymių. Tačiau atlyginimo žmonės negauna, stažo nekaupia ir sulaukę pensijos toliau skursta. Be to, privalomi darbai ne visada atitinka bedarbių kvalifikaciją.
Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys tvirtina, kad atidirbančiųjų už pašalpas mažėja.
Seniūno nuomone, dabartinė tvarka naudinga pačiam bedarbiui: jis ateina į seniūniją, pabendrauja su žmonėmis, ką nors padirbėja.
„Ne paslaptis, kad tarp pašalpų gavėjų būna ir piktnaudžiaujančių alkoholiu, tad reikalavimas nors kiek padirbėti vis tiek yra šiokia tokia drausmė. Pakeitę tvarką, juos visiškai uždarytume kaime“, – teigė V. Kaušakys.
Mokėtų ir algas, ir pašalpas
Ramygalos seniūnijoje visuomenės labui darbuojasi apie 40–50 remtinųjų.
„Kai sakoma, kad darbas žemina, aš nesutinku. Kiti su noru dirba – džiaugiasi, kad išeina iš namų, pabendrauja su žmonėmis. Yra ir tokių, kurie ieško išeičių, kaip nedirbti“, – pasakojo seniūnas Valdas Chirv.
Jis neslepia, kad seniūnijai netekus tokių pagalbininkų, kiltų problemų dėl viešųjų erdvių tvarkymo. Pasak seniūno, arba liktų nepadaryta daug darbų, arba tektų įdarbinti žmonių ir mokėti ne tik pašalpas bedarbiams, bet ir algas papildomiems darbininkams.
„Tų labai norinčių ir galinčių dirbti mažai beliko, bet Ramygaloje gal dar surastume. Su kolegomis šnekėjau, tai sako, kad nebūtų ką įdarbinti – teliko visą gyvenimą prašantys pašalpų. Jie nieko nemoka dirbti – nei su žoliapjove, nei su dalgiu“, – sako V. Chirv.
Eksperimentas baigėsi greitojoje
„Tokia tvarka gero nepadarytų. Būtų didžiulis žingsnis atgal“, – piktinosi Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.
Jis nesutinka su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos motyvu, kad dabartinė tvarka neskatina ieškotis darbo.
„O jei nebereikės atidirbti, motyvacija padidės? Kaip tik mažės“, – įsitikinęs seniūnas.
Jo teigimu, tada išlįs kita bėda – išnyks socializacija. Dabar, pasak V. Šležo, dirbantieji už pašalpas privalo laiku ateiti į darbą, turi tam tikrą dienos rutiną. Kai to nebeliks, nebus ir darbo rutinos.
„Kaip jie tada įsidarbins 20 metų nedirbę? Kaip įprastų prie tos rutinos? Juk reikėtų važinėti į kolektyvą, kur dar 20 žmonių aplinkui“, – sako seniūnas.
Tačiau seniūnija, neturėdama tokių talkininkų, anot jos vadovo, nesugrius. Tereiks etatinio darbuotojo, kuris veikiausiai nuveiktų daugiau nei dabar talkininkaujantys keli asmenys.
V. Šležo teigimu, privalomas atidirbimas už pašalpas yra ir darbo su vadinamaisiais užribio žmonėmis dalis. Tokie darbuotojai, seniūno manymu, vargiai reikalingi darbdaviams. Jis pasakoja pats turėjęs pavyzdį, kai norėjo įvesti griežtesnę tvarką ir įsigijo alkoholio matuoklį. Išgėrusiesiems nebuvo leidžiama dirbti. V. Šležo teigimu, pirmą eksperimento savaitę trys asmenys, negavus organizmui alkoholio, iškrito ir teko kviesti greitąją.
„Tai kuris darbdavys ims tokį žmogų?“ – klausia seniūnas.
V. Šležas. „Sekundės“ nuotr.
Dirba ir aktoriais
Pagal naują siūlymą piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys būtų pasitelkiami, pavyzdžiui, kultūrinei, sportinei veiklai. V. Šležas juokauja, kad greičiausiai teks ugdyti olimpiečius, jei aplinkos tvarkymas vertinamas kaip žeminantis žmogaus orumą.
„Pagal tokį vertinimą nuo šiol kiekvienas, jei norime išsaugoti orumą, tvarkykime savo kiemą pasislėpę, sutemus“, – ironizuoja seniūnas.
V. Šležo teigimu, atsisakančių dirbti pasitaiko vos vienas kitas. Jis spėja, kad tokie tiesiog nebesugeba suderinti nelegalaus darbo su kita veikla.
Padirbėti už pašalpas į seniūniją ateina ir laikini bedarbiai, ką tik mokslus baigęs jaunimas, žiemą – sezoniniai darbininkai: individualiai besiverčiantys statybininkai, stogdengiai ir pan.
Jų gebėjimus stengiamasi kuo geriau išnaudoti – nagingiems žmonėms šluotos į rankas neduoda.
„Kaip meistrą pasiųsti šluoti gatvių? Žiauru. Nušluos ir vėl bus pilna šiukšlių, o jis juk gali sukurti produktą, kuris liktų“, – sako V. Šležas.
Tokie talkininkai padeda kultūros renginiuose, vienišiems senukams suskaldo malkas, dirba su vaikais, vienas net vaidino spektakliuose.
Pasak seniūno, tokie žmonės paprastai įsidarbina po kelių mėnesių, o ne prašo pašalpos po kelis dešimtmečius karta iš kartos.
„Turime dieduką, kuris pašalpą gauna trisdešimt metų, sūnus – dešimt metų, o anūkas jau antrus metus“, – suskaičiavo V. Šležas.