„Situacija rodo, kad miestas sensta, žmonės nebepajėgia pasirūpinti savo turtu, mirusių tėvų sklypus paveldėję vaikai išvykę į užsienius, o Panevėžyje esami jų žemės sklypai nebeprižiūrimi“, – konstatuoja Savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistas Rimantas Stakauskas.
Visgi, anot jo, nepriklausomai, ar yra senas, ar ligotas, galbūt net ligoninėje gydomas, sklypo savininkas vis tiek lieka atsakingas už jo priežiūrą.
Jiems nuolaidos netaikomos, o pagal Savivaldybės pateiktą apsileidėlių sąrašą Valstybinė mokesčių inspekcija pritaiko didesnį žemės mokestį.
Labiausiai tokios sankcijos „kanda“ turintiesiems sklypus centrinėje miesto dalyje. Joje nesitvarkantiems savininkams žemės mokestis, pasak R. Stakausko, didėja net tūkstančiu ir dar daugiau eurų.
Vasarai einant į pabaigą, Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai rengia paskutinius patikrinimus, kaip miesto teritorijoje turintieji žemės prižiūri savuosius plotus.
Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 24 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje.
Komentarai
Tikrai išskirtinė savivaldybė, kovoja su bobučių žole, kuri Vilniuje jau yra kaip norma, bet niekaip ir nieko nepadaro tas viešosios tvarkos skyrius centrinės miesto gatvės lūšnynui, kuris daug baisesnis už tuos sklypus.
Pala pala, o tai kiek centimetrų aukščio žole užsodintas miestas. Įvedėte madą visas kliombas ir pašalius apsodinę metro aukščio viksvomis. Sakote gražu. O ten erkės negyvena? Šliužų irgi nėra? Nejaugi. Erkei ar dekoratyvinė ar ne, jokio skirtumo. Taip, kad erkės puls žmones greičiau iš tų viksvynų prie vaikų žaidimų aikštelių ir suoliukų, o ne už tvoros kaip nuotraukoje, kur niekas nevaikšto. Graži natūrali pieva matosi. Kas čia baisaus. Bet gi bausti ir gąsdinti taip smagu.