-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dar nenuspręsta, tačiau labai gali būti, kad mokymo procesas nebevyks dabartinio Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centro patalpose Klaipėdos gatvės gale. Darbo įgūdžių besimokantiesiems Šermukšnių gatvėje esančiame Panevėžio darbo rinkos mokymo centro padalinyje taip pat gali tekti iš ten kraustytis.
Didžiausios mieste profesinės mokyklos – Panevėžio profesinio rengimo centro – vadovas Bronius Sadula teigia gyvenantis pokyčių laukimu.
Dar pavasarį Panevėžio profesinės mokyklos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išgirdo žinią, kad teks jungtis, o vasaros pradžioje tą patvirtino ir Aukštaitijos sostinėje apsilankiusi ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Kad jungsimės – tai tikrai, o kaip jungsimės, kokių mokymo programų nebeliks ir kokius pastatus teks atlaisvinti, nuspręs, sakyčiau, šiųmečiai stojantieji. Išliks tos mokymo bazės, kuriose jie pasirinks mokytis profesijos“, – teigė B. Sadula.
Direktorius vylėsi, kad jo vadovaujamo Panevėžio profesinio rengimo centro pastatai, esantys Staniūnų ir Pilėnų gatvėse, turi didžiausią tikimybę būti palikti naujosios mokymo įstaigos reikmėms.
„Jei manęs kas klaustų, ne tik privatininkams, bet ir visoms valstybės išlaikomoms įstaigoms uždėčiau turto mokestį.“
B. Sadula
Tokias viltis direktoriui kursto tai, kad jie renovuoti, modernūs, į šiuos pastatus investuota daugiausia ir Europos Sąjungos, ir pačios valstybės lėšų. Pasak B. Sadulos, atnaujintose klasėse bei dirbtuvėse ne tik maloniau mokytis, bet ir tokių pastatų išlaikymas atsieina pigiau.
„Jei manęs kas klaustų, ne tik privatininkams, bet ir visoms valstybės išlaikomoms įstaigoms uždėčiau turto mokestį. Jį mokėdami, įstaigų vadovai rūpintųsi pastatus panaudoti kuo racionaliau“, – dėmesį atkreipė direktorius.
Anot jo, ministerija jau nusprendusi, kad naujoji švietimo įstaiga, atsiradusi sujungus tris Panevėžio profesinės mokyklas, bus pavadinta Panevėžio mokymo centru.
Planuojama, kad jame mokysis apie porą tūkstančių siekiančiųjų įgyti profesiją.
Į šį būrį įsilies ir besimokantieji Pasvalio rajone, Joniškėlyje, esančioje Igno Karpio žemės ūkio mokykloje. Ši mokykla yra B. Sadulos vadovaujamo Panevėžio profesinio rengimo centro skyrius.
Po profesinių mokyklų pertvarkos Darbo rinkos mokymo centro patalpos Šermukšnių gatvėje irgi gali likti laisvos. P. Židonio nuotr.
B. Sadula prognozuoja, kad net ir tada, jei jo vadovaujama, o ir kitos dvi miesto profesinės mokyklos ateinantiems mokslo metams užsitikrins planuojamus 2000 mokinių, dėl numatyto optimizavimo vis tiek darbo netektų apie 2–5 proc. darbuotojų.
Dabar visose trijose profesinėse mokyklose dirba 400 darbuotojų.
„Nuo rugsėjo, tai yra po reorganizacijos, Panevėžio mokymo centrui vadovaus laikinasis ministerijos paskirtas direktorius. O nuolatinį vadovą centras turės išrinktą konkursu“, – paaiškino B. Sadula.
Jis patikino, kad tikrai nepretenduos į naujojo darinio direktoriaus vietą.
„Lygiai tris dešimtmečius vadovavau profesinei mokyklai. Kiek visokių reorganizacijų jau išgyventa! Pakaks“, – tvirtina ilgametis vadovas.
Panevėžyje dar birželio pradžioje apsilankiusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė teigė, kad profesinės mokyklos jungiamos ne vien taupant visų mokesčių mokėtojų pinigus, leidžiamus pastatams išlaikyti. Pasak ministrės, nėra racionalu, kad tame pačiame mieste esančios mokyklos moko tų pačių profesijų.
Jos nuomone, ne tik valstybei, bet ir patiems specialistams, o ir moksleiviams bus geriau, jei profesijos subtilybių bus mokoma ne skirtinguose centruose, bet viename.
Tokiai ministerijos pozicijai pritaria ir B. Sadula.
Pasak jo, šiuo metu Panevėžyje dviejuose mokymo centruose mokoma darbo su kompiuteriu, poroje vietų rengiami viešojo maitinimo darbuotojai, nors tam pakaktų vienos mokymo bazės.
B. Sadulos teigimu, profesinių mokyklų išlaidų didžiausia dalis tenka pedagogų atlyginimams. Antroje vietoje – pastatų išlaikymas, trečioje – išlaidos mokymo priemonėms.
Ką daryti su Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centro didžiulėmis patalpomis Panevėžio pakrašty – reformos vykdytojams vis dar atviras klausimas. P. Židonio nuotr.
Atostogaujantį Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centro direktorių pavaduojantis Danius Gružinskas prisipažino apie ministerijos planuojamą ateitį žinantis bemaž vien iš spaudos.
„Apie reorganizaciją girdėjau, atleidimo lapelio dar negavau, jo negavo ir kiti darbuotojai“, – kalbėjo D. Gružinskas.
Jis neslėpė, kad net ir per mokslo metus neužpildomas M. Rimkevičaitės profesinio rengimo centro bendrabutis Vakarinėje gatvėje.
Pati mokymo įstaiga dalį patalpų laikinai išnuomojusi kino centrui „Garsas“.
M. Rimkevičaitės profesinio rengimo centro kitos patalpos Nepriklausomybės a., pasak D. Gružinsko, visos užimtos. Jose įsikūrusi ir mokyklos administracija. Šioje vietoje vienuolė bajoraitė Margarita Rimkevičaitė 1927 metais įkūrė merginoms skirtą amatų ir namų ruošos mokyklą, prie jos veikė ir bendrabutis. Dabartinės Marijos Tarnaičių kongregacijos atstovės, kurios narė buvo ir M. Rimkevičaitė, yra pasakojusios, kad tarpukariu, ieškodamos geresnio gyvenimo, iš kaimų į Panevėžį kėlėsi merginos. Tuo pasinaudodami, atvykusių merginų mieste ieškojo suteneriai. Kad kaimo mergaites apsaugotų nuo didelio vargo, M. Rimkevičaitė ir įkūrė amatų mokyklą, rūpinosi moksleivių išlaikymu.
Tačiau su dabar numatoma profesinių mokyklų pertvarka vienuolės pavardė nueis į istoriją.
„Po reorganizacijos naujo Panevėžio mokymo centro pavadinime M. Rimkevičaitės vardo nebeliks“, – patvirtino D. Gružinskas.
Į naują bendrą darinį jungiamas ir Panevėžio darbo rinkos mokymo centras. Jo direktoriaus Valentino Masilionio teigimu, šios mokyklos ištakos siekia 1952 metus, kai mieste pradėjo veikti vadinamoji automokykla.
Lietuvai tapus nepriklausoma, įstaigą savo žinion perėmė tuometė Socialinės apsaugos ministerija. Mokykla buvo padalinta į du padalinius: J. Basanavičiaus gatvėje esantį Panevėžio darbo rinkos mokymo centrą ir Šermukšnių gatvėje įkurtą Šermukšnių darbo rinkos mokymo centrą.
„Mūsų mokymo įstaigos specifika tokia, kad mokome suaugusius žmones. Daug metų perkvalifikuodavome Darbo biržos, kuri dabar pavadinta Užimtumo tarnyba, siunčiamus bedarbius. Trejus pastaruosius metus mokome moksleivius pagal valstybės finansuojamas formaliojo ir neformaliojo mokymo programas“, – teigė V. Masilionis.
Šioje profesinėje mokykloje mokoma tik amato. Bendrojo ugdymo dalykų čia nėra.
Paklaustas, ar iš tiesų svarstoma taupant lėšas atlaisvinti Panevėžio darbo rinkos mokymo centro patalpas Šermukšnių gatvėje, direktorius tokios informacijos nei patvirtino, nei paneigė.
V. Masilionis pasiguodė, kad iškraustyti mokymo klases būtų labai sudėtinga.
