G. Kartano nuotraukos

Panevėžyje – karštos pratybos

Panevėžyje – karštos pratybos

Gausios specialiųjų tarnybų ir karių pajėgos antradienio rytą sulėkė prie Panevėžio arenos malšinti įsisiautėjusios minios. Išstumti iš arenos vidaus, riaušininkai susibūrė lauke ir lengvai nepasidavė policijos pareigūnams.

Laimė, tai tebuvo šiomis dienomis prasidėjusių Karaliaus Mindaugo husarų bataliono lauko taktikos pratybų dalis.

Imitavo riaušes

Pagal pratybų scenarijų Panevėžio miestas ir rajonas paskelbtas karine operacijų teritorija, įvedama karo padėtis.

Tokiuose mokymuose dalyvauja visa Panevėžio karinė įgula bei kitos jėgos struktūros – statutinės ir nestatutinės organizacijos.

Pasak Karaliaus Mindaugo husarų bataliono štabo SP5 skyriaus viršininko Tomo Malinsko, pratybų metu kuriami įvairūs scenarijai.

Pagal vieną jų neramumai šiandien prasidėjo Panevėžio arenos viduje stebint krepšinio varžybas – tarp skirtingų komandų sirgalių kilo nesutarimų.

Policijai išprašius jaunuolius į lauką, emocingi sirgaliai nesiskirstė – susivieniję puolė pareigūnus. Į juos skriejo vandens buteliukai, vyko susistumdymai, paleisti dūminiai užtaisai. Policijos pareigūnai malšinti įsiaudrinusiai miniai į pagalbą pasitelkė ir tarnybinius šunis.

Riaušėms įsisiūbuojant, prie policijos prisijungė ir kariai.

Pasak T. Malinsko, imituojant šiuos neramumus, dalyvavo apie porą šimtų husarų.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialisto Tado Martinaičio teigimu, pagrindinė policijos užduotis buvo suvaldyti įsišėlusius riaušininkus. Malšinant juos dalyvavo apie pusšimtis išmokytų pareigūnų, kurių didžioji dalis įprastomis dienomis dirba miesto gatvėse.

„Tokiose pratybose pamatome kažkokių trūkumų. Patys pareigūnai tobulėja dalyvaudami konkrečiose situacijose, galima pastebėti tam tikras klaidas, kad realiomis sąlygomis jų kuo mažiau pasitaikytų“, – sako T. Martinaitis.

Mieste bus veiksmo

Panašių neeilinių vaizdų Panevėžyje bus galima išvysti iki rugpjūčio 19 dienos.

Trečiadienį J. Balčikonio gimnazijoje bus imituojamas teroristų išpuolis su daugybe sužeistųjų.

Šią savaitę batalione vyks vadinamasis švarinimas po užteršimo radioaktyviosiomis atliekomis. Ketvirtadienį nuo ankstaus ryto prie įvažiavimų į miestą atsiras kontrolės postai.

T. Malinskas perspėja, kad dėl jų gali susidaryti automobilių kamščiai.

Penktadienį prie miesto Savivaldybės Laisvės aikštėje bus imituojamas teroristų išpuolis. Be to, vyks kraujo donorystės akcija.

„Pagal pratybų scenarijų bus paskelbta, kad po masinių sužeidimų trūksta kraujo“, – pasakojo T. Malinskas.

Anot jo, šios savaitės pratybos skirtos kariuomenės bendradarbiavimui su kitomis institucijomis.

„Visų pirma, šalies gynyba yra kiekvieno piliečio reikalas. Pirmą pratybų savaitę stengiamės sudaryti sąlygas treniruotis kitoms jėgos struktūroms pagal jų išsikeltus tikslus“, – pasakoja bataliono atstovas.

Kita savaitė bus skirta bataliono karių treniruotėms.

Per jas bus įvertinama, ko nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai išmoko per devynis tarnybos mėnesius. Tad mieste bus matyti daugiau karių, karinės technikos, netgi gali pokšėti šūviai, bus imituojama tam tikrų objektų gynyba ir puolimas.

Numatyta, kad pratybos vyks apleistuose pastatuose, įmonių, privačių verslininkų, su kuriais susitarta, teritorijose. Tačiau karių bus galima sutikti ir miesto gatvėse bei daugiabučių kiemuose.

Jautri vieta – komunikacija

Beveik dvi savaites truksiančiose pratybose dalyvauja ne tik policijos pareigūnai, bet ir greitosios medikai, ugniagesiai gelbėtojai.

Pastarieji pirmadienį dalyvavo gesinant imituotą gaisrą bataliono teritorijoje.

Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Algirdas Rudys sako, kad ugniagesiams gelbėtojams tokios bendros pratybos labai naudingos.

„Bendradarbiavimas visada duoda gerų rezultatų, kadangi aptariame bendrus veiksmus, juos per pratybas galime išbandyti praktiškai. Specialiųjų tarnybų sutarimas visada labai reikalingas“, – sako A. Rudys.

Jo teigimu, dėl pratybų papildomai darbuotojai neiškviečiami –jose dalyvauja tą dieną budinti pamaina.

„Visada surandame klaidų, su kuriomis reikia padirbėti. Daugiausia jų susijusios su tarpusavio informacijos keitimusi. Tai visada didžiausia problema“, – pastebi A. Rudys.

G. Kartano nuotr.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų