Vilniuje vykusioje tarptautinėje turizmo parodoje Panevėžys kvietė atvykti susipažinti su pramone bei tuo, kas iš jos liko. Visgi kai kurie miesto kultūros atstovai tiesiai rėžia: jiems nuoširdžiai liūdna, jog Panevėžį bandoma reprezentuoti per sovietinės pramonės griuvėsius.
Kadaise klestėjusios, bet bankroto neišvengusios „Ekrano“ gamyklos darbuotojų nuotraukas iškabinę ant dabartinių jos sienų, menininkai Vaida Andrijauskaitė bei Danas Hermouetas davė postūmį Panevėžį parodyti kaip išskirtinai pramoninį miestą.
„Panevėžiui suteikę pramoninio miesto identitetą, tarptautinėje parodoje tapome išskirtiniai ir tuo įdomūs. Turizmo parodos lankytojų susidomėjimas mūsų stendu parodė, kad pasirinkimas pateikti būtent Panevėžio pramonę, per ją supažindinti ir su kultūros įstaigomis, taip pat parodyti dėmesį gastronomijai neabejotinai vykęs“, – įsitikinusi Panevėžio plėtros agentūros turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė.
Tačiau toks miesto įvaizdžio kūrėjų entuziazmas Panevėžio kultūros ir meno atstovams atrodo daugiau nei abejotinas.
Pasaulio lietuvių metų moters titulą pelniusi bei Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanota bibliotekininkė Albina Saladūnaitė pripažįsta: jai nuoširdžiai liūdna, jog Panevėžį reprezentuoja sovietinės pramonės griuvėsiai.
Visą straipsnį skaitykite vasario 1 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje.
