Padniestrės sostinė Tiraspolis. E. Butrimo nuotr.

Padniestrės mokytoja: „Bijau, kad okupantai žiauriai kankins“

Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Benderų, Moldova

Tarp Ukrainos ir Moldovos įsispraudusioje separatistinėje Padniestrės Moldavijos Respublikoje gyvenantys moldavai jaučiasi kaip ant parako statinės ir gyvena su mintimi, kad Rusijai užėmus Odesą, kitu taikiniu dėl savo tautybės taptų jie.

Taip, kaip jau buvo prieš trisdešimt metų, kai moldavų patriotams Padniestrėje vykdytos kraupios egzekucijos.

„Bijau ne tiek mirties, kiek sadistinių kankinimų, kuriais okupantų gvardiečiai čia pagarsėjo 1991 metais. Tada prieš nužudydami moldavus išbadydavo akis, nupjaudavo ausis, išprievartaudavo“, – kraupius dalykus pasakoja pedagogė Nina Gerek.

Ši matematikos mokytoja eina direktorės pavaduotojos pareigas vienintelėje moldaviškoje mokykloje Benderų mieste, esančiame separatistinės Padniestrės Moldovos respublikos (PMR) teritorijoje.

N. Gerek niekada nepamirš, kaip 1991 rudenį nuo susidoroti atėjusių gvardiečių slėpėsi šiukšlių konteineryje. Jame praleido visą naktį.

Konteineryje mokytoja pasislėpė įspėta kaimynės, sužinojusios, jog naktį bus suimami moldavų aktyvistai.

Gvardiečiais tada pasivadinę rusakalbiai Padniestrės separatistai tą naktį tikrai įsilaužė N. Gerek butą.

Visą straipsnį skaitykite birželio 14 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje.