Pastarosiomis dienomis verčiau buvo užsidaryti namuose. Gamta pridarė darbo tiek kelininkams, tiek medikams. Pastariesiems nebespėjant teikti pagalbos susižalojusiems, teko sustiprinti pajėgas.
Panašūs orai žadami visą savaitę. Panevėžiečiai raginami be būtino reikalo nevaikštinėti mieste, o prireikus vaikščioti ir važiuoti atsargiai, įvertinant pavojingas ir greitai besikeičiančias eismo sąlygas.
Neprognozavo net sinoptikai
Aukštaitijos sostinėje ekstremalios sąlygos prasidėjo naktį į pirmadienį, kai lijundros ir šalčio duetas viską – gatves, šaligatvius ir net namų sienas – padengė ledu.
Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovo Sigito Vainausko teigimu, apie tokius išbandymus, besitęsiančius jau kelintą dieną, neįspėjo nė viena orų prognozė.
„Atrodo, ir dirbi, ir pabarstai, o po kelių valandų vėl viskas iš naujo, kartais net rankos svyra.“
S. Vainauskas
Šiemet Savivaldybė suskirsčiusi miesto gatves į keturis priežiūros lygius nuo aukščiausio pirmojo iki ketvirto – žemiausio. Šaligatviai, skverai, aikštės ir kitos viešos teritorijos atitinkamai suskirstyti į tris lygius.
Pirmiausia pradedamos valyti ir barstyti gatvės bei šaligatviai nuo aukšto priežiūros lygio, o žemo priežiūros lygio valomos ar barstomos tik esant būtinybei, kad būtų užtikrinta galimybė važiuoti.
S. Vainausko teigimu, 1–3 priežiūros lygio gatvės pačią baisiausią – pirmadienio – naktį iki pusės šeštos valandos ryto jau buvo pabarstytos. Apie trečią nakties traktoriai išvažiavo barstyti numatytų šaligatvių. Šis darbas atliktas iki maždaug 10–11 valandos. Šaligatviai, pėsčiųjų perėjos, autobusų stotelės barstytos kaip įprastai – nuo 6 valandos ryto, kai šlavėjai pradeda darbą.
„Kai lijundra, barstome maksimalų druskos kiekį. Jei lijundra būtų užsitęsusi dar porą–trejetą valandų, būtų reikėję iš naujo viską daryti. Dėl kritulių druska atsiskiedžia ir jos poveikis mažėja“, – aiškino S. Vainauskas.
Visą šią savaitę lijundros ir šalčio duetas miestą verčia čiuožykla. G. Kartano nuotr.
Nejuokingi orų pokštai
Lijundra su Panevėžio bandė pokštauti ir naktį į antradienį.
Pasak S. Vainausko, antradienio rytą sunku buvo net suprasti, kas darosi – lyg ir sninga, lyg ir lijundra.
Tokie permainingi orai Aukštaitijos sostinei žadami visą šią savaitę.
„Oro sąlygos nepavydėtinos, keičiasi kas valandą ar dažniau. Atrodo, ir dirbi, ir pabarstai, o po kelių valandų vėl viskas iš naujo, kartais net rankos svyra. Žmonėms reikia labai labai saugotis, be reikalo nevaikščioti“, – perspėja S. Vainauskas.
Jis neslepia, jog plikledžiui padengus miestą, „Panevėžio specialaus autotransporto“ telefonai irgi kaito nuo skambinančiųjų skundų.
Panevėžiečiai piktinosi ne tik šaligatviais, tapusiais čiuožyklomis, bet ir slidžiais takais daugiabučių kiemuose, kuriuos pačios bendrijos ir turi prižiūrėti.
Mieste stojus plikledžiui, ligoninės priimamąjį užkimšo traumas patyrę ligoniai, medikams net teko didinti savo pajėgas. G. Kartano nuotr.
Susižalojusių antplūdis
Karštos dienos ir medikams.
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorės Rūtos Ramoškienės teigimu, įprastą dieną sulaukiama apie 300 skambučių iš visos stoties aptarnaujamos teritorijos. O pirmadienį jų gauta virš 400. Kone kas antras iškvietimas buvo dėl traumų: krito ir susižalojo ranką, koją, galvą, petį, klubą ir pan.
„Ryte kone vien tokie iškvietimai buvo. Iki darbo dienos pabaigos daug žmonių patyrė traumas paslydę. Tai liovėsi tik vakare, kai žmonės mažiau vaikščiojo“, – sako direktorė.
Didino pajėgas
Iššūkiai medikams tęsėsi ir vakar. Antradienį, tuoj po aštuonių ryto jau sulaukta pagalbos prašymo dėl traumos.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Jolanta Vokietienė skaičiuoja, kad pirmadienį ligonių, patyrusių įvairias traumas, buvo maždaug keturis kartus daugiau nei įprastai.
„Vyravo traumos, susijusios su kritimu: rankų, kojų lūžiai, galvos, stuburo sutrenkimai“, – vardija laikinoji vedėja.
Dauguma pacientų išleisti gydytis į namus, tačiau kai kuriems prireikė ir operacinio gydymo. Sulaukus tokio antplūdžio, dirbo sustiprinta traumatologų komanda.
„Žmonėms teko ilgiau palaukti, bet nieko nepadarysi, kai toks antplūdis“, – sako J. Vokietienė.
Nors slidu buvo ir antradienio rytą, visgi ligoninės priimamajame jau buvo gerokai ramiau – kaip eilinę darbo diena šiame skyriuje.
Pavojingiausia paryčiais
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio 10 valandos ryto visoje apskrityje fiksuoti 39 techniniai eismo įvykiai. Dauguma jų dėl sudėtingų eismo sąlygų.
Tikėtina, kad avarijų būta kur kas daugiau, tačiau vairuotojai, sutarę dėl aplinkybių, pildė eismo įvykio deklaracijas netrukdydami policijos.
Bendrovės „Kelių priežiūra“ Panevėžio kelių tarnybos vadovas Saulius Beržis prašo vairuotojų atsižvelgti į kelio dangos būklę ir rinktis saugų, o ne maksimalų leistiną greitį bei laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo.
Ypač atsargiai vairuoti patariama tamsiuoju paros metu, esant minusinei oro temperatūrai, sningant, lyjant ar vyraujant rūkui. Praktika rodo, kad bene pavojingiausia situacija kelyje labiausiai tikėtina paryčiais, nuo 4 val. iki 8 val.
Pasak S. Beržio, antradienio rytą didžiojoje šalies dalyje dėl buvusių ar tebesitęsiančių mišrių kritulių valstybinės reikšmės keliuose daug kur susiformavo plikledis.
Panevėžio rajono keliuose vakar pirmieji penki barstytuvai pasirodė 1 val. nakties.
Sudėtinga savaitė
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptiko Vytauto Sakalausko teigimu, trečiadienį vėl prognozuojami krituliai – dieną daugiau sniegas, galima šlapdriba. Šią savaitę naktimis truputį pašals, o dienomis temperatūra suksis apie nulį. Bus ir kritulių, daugiausia sniego. Pasak sinoptiko, tęsis ir lijundra, tad vairuotojams išbandymai slidžiuose keliuose dar nesibaigia.