-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vyriausybė nuo sausio 1 dienos įpareigojo šalies savivaldybes taikyti dvinarę mokesčių sistemą už atliekų tvarkymą. Dėl to dauguma rajonų gruodį skuba įvesti naujus mokesčius už šiukšles.
Sutvarkyti atliekų rinkliavą suskubo ir Panevėžys. Jau pateiktas mokslininkų pasiūlytas projektas, kaip turėtume už šiukšles mokėti nuo naujų metų.
„Dvinarės rinkliavos įvedimo metodikai parengti ir tarifams apskaičiuoti pasamdėme visoje šalyje tuo užsiimančią UAB „Jostra“. Iki šiol mokslininkai mums buvo pasiūlę kelias skaičiavimo metodikas: ir pagal plotą, ir pagal kitus kriterijus. Dabar mokestį už šiukšles siūloma vertinti pagal turimą nekilnojamąjį turtą“, – „Sekundei“ teigė miesto Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Būtent nekilnojamasis turtas turėtų lemti, kokią pastoviąją mokesčio dalį teks mokėti panevėžiečiams. Namų savininkai kas mėnesį klos po 2,20 Eur, buto šeimininkai – po 1,16 Eur, dar 7 centus reikės mokėti už garažą ir 16 centų – už sodą. O jei turite visko – tai ir mokėsite už viską.
Pagal naują atliekų rinkliavą vienam panevėžiečiui mokestis už atliekas šoktelės trečdaliu, o vienišiems gyventojams – daugiau nei per pusę. T. Šiaudinio nuotr.
Pastovioji mokesčio dalis taip pat apskaičiuota ir netinkamiems gyventi, apleistiems pastatams. Už juos teks mokėti 48 centus kas mėnesį.
„Naujų tarifų esmė – apmokestinti visus registruotus statinius. Mano žiniomis, bešeimininkių statinių mieste nėra, o prie apleistų pastatų atliekų paprastai nestinga“, – aiškino administracijos direktorius.
Apmokestinus kiekvieną pastatą pastoviąja rinkliavos dalimi, anot jo, turėtų gerokai padaugėti atliekų tvarkymo paslaugos vartotojų. Kadangi kiekvienas iš jų turės mokėti privalomą sumą, turėtų papilnėti paslaugos administratoriaus biudžetas.
„Vienas iš rinkliavos pabranginimo tikslų ir yra padengti administratoriaus išlaidas. Dėl įdiegtų mechaninių biologinių apdorojimo įrenginių dvigubai išaugęs Panevėžio regioninio sąvartyno mokestis už atliekų įvežimą (iki gruodžio 1 d. buvo 18,99 Eur be PVM, dabar – 39,95 Eur be PVM) privertė mus permąstyti, kaip neįklimpti į nuostolius. Todėl padaugėjus vartotojų ir mokesčių surinksime daugiau“, – teigė T. Jukna.
Tačiau paaiškino, kad savivaliauti dėl nebus leidžiama: jeigu pavasarį atliekų rinkliavos ataskaitos parodys, kad administratorius susirenka nemažą pelną, bus galvojama apie mokesčio mažinimą.
Palengvinimu gyventojams T. Jukna vadina sukurtos rinkliavos kintamosios dalies tarifus. Šį kartą jie apskaičiuoti pagal gyventojų skaičių ir jiems nustatytas šiukšlių surinkimo normas. Antai vienas gyvenamojo namo gyventojas, be pastoviosios mokesčio dalies, dar turės pakloti 1,88 Eur, jei naudojasi kolektyviniu konteineriu. Taigi toks pilietis kas mėnesį už šiukšles atiduos kiek daugiau nei 4 eurus.
Jei name stovi savas konteineris, už vieną 120 litrų talpos išvežimą papildomai mokės 2,02 Eur, už dvigubai didesnį šiukšlių kiekį – 4,04 Eur. Sudėjus su privalomąja dalimi vienam gyventojui teks pakloti nuo 4 iki 6 Eur per mėnesį.
O vienam buto gyventojui kintamoji mokesčio dalis turėtų siekti 1,88 Eur, taigi jis už šiukšles kas mėnesį gaus beveik 3 Eur sąskaitą. Papildomi tarifai už išvežtus konteinerius taip pat apskaičiuoti turintiesiems sodą ir garažą.
„Iki šiol, kai buvo tik vieno tarifo mokestis, vienodai buvo mokama nuo kiekvieno žmogaus. Dabar, jei šeimoje yra daugiau asmenų, kiekvienam jų bus apskaičiuota tik kintamoji rinkliavos dalis, o pastoviąją bus apmokestintas šeimos nekilnojamasis turtas. Taigi kuo didesnė šeima, tuo mažesnis bus mokestis už šiukšles“, – gana painią metodiką aiškino direktorius.
Skaičiuojama, kad daugiausia naujoji rinkliava kainuos vienišiems gyventojams. T. Juknos žiniomis, jiems mokestis augs net 60 proc.
„Nesu tikras, bet gal ir mūsų specialistai galėjo parengti rinkliavos metodiką. Tačiau mūsų pajėgos dabar nėra tokios gausios“.
T. Jukna
Lengvatų senyviems, vienišiems žmonėms ar daugiavaikėms šeimoms nebus. Kintamojo mokesčio laikinai galės išvengti nebent emigrantai, savo gyvenamąją vietą įregistravę Panevėžyje. Bet jiems reikės pasirūpinti specialiu atleidimu nuo dalies rinkliavos.
Paklaustas, ar logiška, kad vienas asmuo šiukšlių gali sukaupti daugiau ir už tai mokėti brangiau nei kelių asmenų šeima, direktorius teigė, kad tai nėra tikslus vertinimo kriterijus skaičiuojant mokestį. Jo nuomone, dažnai net neįmanoma apskaičiuoti, kiek vienas žmogus pripila į šiukšlių dėžę. Esą būna, kad į daugiabučių namų konteinerius atliekas supila kiti asmenys. Nežinoma, kiek atliekų sukaupia benamiai apleistuose pastatuose, kiek svetimais konteineriais pasinaudoja iš sodų į miestą grįžtantys žmonės.
Apskritai, pasak administracijos direktoriaus, dar nėra tikslių duomenų, kokios mūsų gyventojų atliekų kaupimo normos. O rengti rinkliavos metodiką samdytiems mokslininkams buvo pateikti preliminarūs 2015 metų duomenys.
„Kiek mūsų gyventojai dabar prikaupia atliekų, galbūt žinosime tik kitų metų pavasarį. O rengdami projektą naudojome 2015 metų statistiką – paprasčiausia buvo suskaičiuota, kiek atliekų administratorius sutvarkė, kiek jų vidutiniškai teko vienam vartotojui. Pagal šiuos duomenis ir buvo apskaičiuota kintamoji mokesčio dalis. Tikimės ateityje normas įvertinti tiksliau, todėl rinkliava galbūt dar keisis. Šauniausia būtų, jei žinotume, kiek kiekviena šeima sukaupia atliekų ir kiek jai priklausytų sumokėti“, – kalbėjo T. Jukna.
Tikslinant atliekų normas, pasak T. Juknos, gyventojų išlaidas ateityje galbūt pakoreguos ir pastangos rūšiuoti šiukšles: „Jei kitais metais suskaičiuosime, kad daug atliekų surūšiavome ir šiukšlių buvo mažiau, tai tikrai turėtų keistis ir normos dydis, ir kintamoji mokesčio dalis. Mechaniniai biologinio apdorojimo įrenginiai jau po ketverių metų gali būti išjungti, jei tik žmonės išmoks sąžiningai rūšiuoti. Tačiau gyventojai neturėtų rinkliavos pokyčių tikėtis praėjus mėnesiui, kai ji buvo įvesta. Duomenys apie atliekų surinkimą bus analizuojami kartą per metus“, – paaiškino direktorius.
T.Juknos žiniomis, už „Jostros“ darbą sumokėta apie 20 tūkst. eurų.
Kalbant apie atliekų kaupimą gana kategoriškas buvo ir naują metodiką sukūrusios įmonės „Jostra“ direktorius Jonas Stravinskas. Jo nuomone, nėra protinga vertinti, kad vienas žmogus šiukšlina mažiau nei penki.
„Prieš rengdami šį projektą mes daug domėjomės užsienio šalių praktika. Mokslinės analizės parodė, kad atliekų kiekis visai nepriklauso nuo žmonių skaičiaus. Juk logiška, kad tą patį duonos maišelį naudoja ir vienas šeimos narys, ir keli“, – „Sekundei“ teigė J. Stravinskas.
Tik rūšiuojant, anot jo, galima teisingiausiai paskirstyti atliekų normas. Todėl būtent žmogaus elgesį su aplinka bei mokestį labiausiai ir norėjo susieti Panevėžio atliekų sistemos projekto autoriai.
„Vyriausybės įpareigojimas įvesti dvinarę atliekų rinkliavą turi skatinti rūšiavimą. Jo esmė – jei šiukšles rūšiuoji, moki mažiau. Tai – unikali sistema. Dėl jos diskusijų netrūko net ir aukščiausioje valdžioje, bet keistis turime“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau J. Stravinskas neslėpė, kad Panevėžio miesto savivaldybės tikslai keičiant rinkliavą buvo ne tokie utopiniai. Svarbiausia čia vis dėlto yra padengti išaugusias atliekų administravimo išlaidas.
„Jostra“ panašius projektus vykdo ne vienoje Lietuvos savivaldybėje. Pasak įmonės direktoriaus, kituose rajonuose mokestį pasiryžta keisti atsižvelgiant ir į gyvenamąjį plotą, ir į surenkamų šiukšlių kiekį. Tačiau daugiausia pasirinktas nekilnojamojo turto vieneto kriterijus.
„Anksčiau mūsų pasiūlytos metodikos Panevėžiui netiko, nes skaičiavome pagal gyvenamąjį vartotojų būsto plotą – kai kuriems žmonėms būtų buvę per brangu. Dabar siūlome pagal turimą nekilnojamąjį turtą. Panevėžio atliekas tvarkanti įmonė turi gana išsamią duomenų bazę, tad jai neturėtų būti sunku sudaryti sutartis kiekvienam tokiam objektui. Taip pat aišku, kiek juose įregistruota gyventojų. Apskaičiavome, kad pagal šį projektą kiekvienam panevėžiečiui atliekų rinkliava augs proporcingai. Kiek daugiau mokės vieniši asmenys“, – kalbėjo pašnekovas.
Mokestis už šiukšles panevėžiečiams augs vidutiniškai trečdaliu.
Rinkliavos formulę Panevėžyje mokslininkas vadina gana paprasta ir aiškia. Tačiau J. Stravinskas spėja, kad ir naujasis projektas sulauks nemažai diskusijų – ir politikų, ir gyventojų.
„Šitas darbas mokslininkams yra sunkus, įdomus ir unikalus. Todėl jis ir patinka. Mes nebijome diskusijų. O jų, spėju, bus“, – pridūrė J. Stravinskas.
Gyventojų padėkų už padidintą mokestį nesitiki ir administracijos direktorius T. Jukna.
„Bet koks kainų, mokesčių kėlimas sutinkamas skausmingai. Bet turime vadovautis Vyriausybės įpareigojimais. Aukso viduriuko šioje vietoje, aišku, nerasime – galime ieškoti tik mažiausio blogio“, – patikino direktorius.
Administracijos vadovas pabrėžė, kad Savivaldybės pareiga – tik garantuoti atliekų tvarkymą savo teritorijoje. O kaip tai padaryti, būdų ieško paslaugos administratorius. Taigi ir sukurti rinkliavos metodiką mokslininkus iš Vilniaus pasamdė AB „Panevėžio specialus autotransportas“. T. Jukna pritaria, kad šiam darbui reikia profesionalų kompetencijos.
„Nesu tikras, bet gal ir mūsų specialistai galėjo parengti rinkliavos metodiką. Tačiau mūsų pajėgos dabar nėra tokios gausios“, – teigė T. Jukna.
Jo žiniomis, už „Jostros“ darbą sumokėta apie 20 tūkst. eurų.
Šios sumos tiksliai įvardyti nepanoro bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ laikinasis vadovas Rolandas Ramūnas. Tai esą dviejų juridinių asmenų reikalas, o kaina atitinka panašių paslaugų rinką. Mokslininkų pagalbos, pasak pašnekovo, vykdant Vyriausybės nurodymą dėl atliekų prireikė visiems šalies rajonams.
Vertinti, ar nauja metodika pasitvirtins, R. Ramūnas nenorėjo. Rezultatus, anot jo, parodys tik laikas.
Dvinarė atliekų rinkliava esą unikalus reiškinys visoje Europoje ir nėra pavyzdžių, kurie leistų prognozuoti, kas mūsų laukia.
Tačiau itin tikėtis, kad ateityje šį mokestį sumažins atliekų rūšiavimas ar sutarčių su vartotojais skaičius, pasak pašnekovo, nereikėtų. O rinkliavos metodika bus perskaičiuojama kasmet.
„Kol kas labai sunku pasakyti, kas bus vėliau. Galima tik priminti, kad mokesčio augimą labiausiai lėmė padidintas atliekų įvežimo mokestis į regioninį sąvartyną“, – pabrėžė R. Ramūnas.
Mokslininkų pagalbos prireikė ir Panevėžio rajono savivaldybei. Ši taip pat nuo kitų metų turi keisti rinkliavą už atliekas. Tačiau konkretesnį sprendimą rajonas žinos tik po mėnesio.
„Mums taip pat dirba įmonė „Jostra“. Jau kuris laikas ji kaupia duomenis, analizuoja ir ieško geriausio būdo, kaip pritaikyti naują rinkliavą mūsų rajone. Tikslią metodiką Panevėžio rajono tarybos nariai išgirs tik sausį ir galės diskutuoti. Laukiame žemiškų paaiškinimų, o ne mokslinių formulių, kad galėtume priimti tinkamą sprendimą“, – sakė rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius.
Tik pateikus rinkliavos metodiką, anot jo, bus sprendžiamas ir atliekų vežėjo klausimas. Planuojama tokią paslaugą teikti visame rajone centralizuotai.
„Atliekas rinks viena įmonė. Ją išrinksime per viešąjį konkursą po to, kai turėsime patvirtinę naują atliekų mokesčio tvarką“, – patikino vicemeras.
