Tyrimo rezultatai atskleidė, kad savaitės darbo dienomis moksleiviai miegoti eidavo vidutiniškai 22.20 val., o keldavosi 7.06 val. Laisvadieniais jaunuoliai į patalą guldavosi dar vėliau – 23.30 val., ir iš jo ropšdavosi 9.45 val. Deja, toks režimas – mažiau nei 7 valandos miego ir vėlyvas gulimasis, – paveikė pilkosios medžiagos tūrį tam tikrose smegenų srityse.
Kuo vėliau paaugliai eidavo miegoti savaitgaliais, tuo mažiau turėjo pilkosios masės kaktinės skilties smegenų žievėje, priekinėje juostinėje smegenų žievėje ir momeninėje dalyje – priepleištyje. Šios galvos smegenų sritys yra susijusios su dėmesingumu bei daugiafunkciškumu, tai yra, gebėjimu vienu metu vykdyti kelias užduotis.
Taigi, pasirodo, ne vien miego stygius lemia prastesnius moksleivių pažymius. Anot mokslininkų, egzistuoja ryšys tarp žemo vidutinio moksleivio balo ir mažesnio pilkosios smegenų masės kiekio kaktinėje smegenų skiltyje, o mažėja pilkosios masės dėl to, kad laisvadieniais paaugliai miegoti eina dar vėliau nei paprastai.
Komentarai
Niekaip nesuprantu,kodel jie ,,pramogauja,, naktimis???kas ten nakti ypatingiau negu diena??