Site icon sekunde.lt

Mokyklos įdarbina saulę

Ant privačių namų ir daugiabučių įrengtos saulės jėgainės jau niekam nebekelia nuostabos, tačiau jas pamatyti ant visuomeninės paskirties pastato, o juolab mokyklų, vis dar retai pasitaiko.

Ant privačių namų ir daugiabučių įrengtos saulės jėgainės jau niekam nebekelia nuostabos, tačiau jas pamatyti ant visuomeninės paskirties pastato, o juolab mokyklų, vis dar retai pasitaiko.

Skatina laikmetis

Panevėžio rajone saulės fotovoltinę jėgainę turi kol kas tik Raguvos gimnazija, bet netrukus tokie įrenginiai atsiras ir ant dar dviejų švietimo įstaigų stogų. Saulę įdarbinti rengiasi ir dvi miesto švietimo įstaigos.

Rajono Savivaldybės taryba pritarė, kad saulės jėgainės atsirastų ir ant Ramygalos bei Velžio gimnazijų. Tiesa, kada tai nutiks, dar nežinia. Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjos Miglės Bražėnienės teigimu, kol kas kvietimas gauti subsidiją iš Klimato kaitos programos yra sustabdytas.

Ramygalos gimnazijos direktoriaus Algio Adašiūno nuomone, pasinaudoti atsinaujinančiais energijos šaltiniais šiais laikais jau turėtų būti ne naujiena, o įprasta praktika.

„Tai atitinka laikmetį ir nėra nei pasiekimas, nei stebuklas, o norma“, – sako direktorius.

Ramygaloje ant mokyklos stogo įrengti saulės elektrinę kainuotų apie 49 610 eurų. Iš jų beveik 10 tūkst. įsipareigoja sumokėti rajono Savivaldybė, o likusi dalis būtų subsidija. Direktoriaus teigimu, net ir gavus finansavimą, kliūčių jėgainės įrengimui gali sukelti pandemija. Pasak A. Adašiūno, kartais ji daro įtaką ne tik žmogiškiesiems ištekliams, bet ir sukelia medžiagų tiekimo problemų.

„Dažnai visi pagalvojame, kada gyvenime pirmą kartą pradėsime vairuoti elektromobilį: ar dar spėsime savo amžiuje, ar pajamos leis. Tas pats su jėgainėmis.“ A. Adašiūnas

P. Židonio nuotraukos

Direktorius sako nedarantis didelių skaičiavimų, kiek pavyks sutaupyti už elektrą ir kiek bus pagaminama energijos, tačiau neabejoja, kad sąskaitos mažės. Anot jo, naudoti saulės energiją skatina pats laikmetis.

„Dažnai visi pagalvojame, kada gyvenime pirmą kartą pradėsime vairuoti elektromobilį: ar dar spėsime savo amžiuje, ar pajamos leis. Tas pats su jėgainėmis: atėjo laikas tokią turėti“, – palygino A. Adašiūnas.

Raguvos gimnazijoje saulės jėgainė, kainavusi neveik 38 tūkst. eurų, veikia jau trečią mėnesį. Raguvos gimnazijos archyvo nuotr.

Ir taupys, ir mokys

Įrengti saulės jėgainę Velžio mokykloje kainuotų per 94 tūkst. eurų, o savivaldybei tektų prisidėti kone 19 tūkst. eurų. Gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis sako, kad jėgainę bus galima panaudoti ir edukacijai, tačiau labiausiai skatinantis veiksnys – mažesnės sąskaitos už elektrą.

„Galima sakyti, absoliuti dauguma kabinetų turi kondicionierius. Savivaldybė padėjo įsigyti ir taupiąsias lempas, bet energijos sąnaudos didelės“, – kalbėjo direktorius.

O Raguvos gimnazijoje tokia jėgainė, kainavusi neveik 38 tūkst. eurų, veikia jau trečią mėnesį. „Mes jau saulutę pasikinkę“, – juokauja gimnazijos direktorė Asta Sakalauskienė.

Anot jos, manoma, kad mokyklos išlaidos elektrai sumažės maždaug 40 proc.

„Teoriškai gana neblogas skaičius, o praktiškai dar gana didele patirtimi pasigirti negalime. Sutaupymą galėsime pamatuoti metų pabaigoje, kai bus atliekamas auditas“, – sako A. Sakalauskienė.

Jėgainė bus pritaikyta ir fizikos pamokose.

„Juokaudavau, kad jei ant mokyklų pastatų iškeltume elektrines, tai ir vaikams būtų pavyzdys, ir nauda rajono biudžetu. Panašu, kad idėja įgauna pagreitį“, – teigė A. Sakalauskienė.

Per metus apie 70 tūkst. eurų už elektrą sumokanti „Žemyna“ dideles sąskaitas sumažinti tikisi pasistačiusi saulės elektrinę. P. Židonio nuotr.

Didžiulės sąskaitos

Elektros jėgainės kyla ir ant miesto mokyklų stogų. Jas turėti rengiasi Panevėžio sporto centras ir „Žemynos“ progimnazija. Pastarosios direktoriaus Vidmanto Vilučio teigimu, jau paskelbtas konkursas rangovui ir planuojama rudenį pradėti statybos darbus. Tačiau jėgainė greičiausiai pradės veikti tik kitais metais.

„Manau, nelabai produktyvu paleisti žiemą, tad tikimės tą padaryti pavasarį“, – sako direktorius.

Jis tikisi, kad elektrinė atsipirks per 2,5–3 metus.

„Iš bendrojo ugdymo mokyklų mieste mes tikrai sunaudojame daugiausia elektros“, – teigia V. Vilutis.

Dabar „Žemyna“ per metus sumoka apie 60–70 tūkst. eurų už elektrą – mokykloje įrengti kondicionieriai, daug elektros sunaudoja baseinas, kur nuolat veikia siurbliai, aeracinės stotys, pašildymo elementai.

Exit mobile version