Griežtu auklėjimu garsėjantis Panevėžio M. Karkos pagrindinės mokyklos direktorius ir vėl atsidūrė dėmesio centre – septintoko tėvas išplatino įrašą, kuriame girdėti, kaip pedagogas mokinį išvadina „durneliu“ ir grasina dėti „per šitą galvą suš…“.
Šiuo įvykiu jau susidomėjo Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau įstaigos vadovas nesijaučia kaltas. Anot jo, kol mokykloje bus toleruojamas mokinių siautėjimas ir nebaudžiamumas, tol nesijaus saugūs nei pedagogai, nei kiti mokiniai.
Galimas smurto atvejis prieš mokinį iškilo į viešumą tada, kai moksleivio tėvas išplatino garso įrašą, kuriame tariamai girdisi M. Karkos pagrindinės mokyklos direktoriaus Alfredo Paberžio bei mokinio pokalbis. Konfliktas kilo po to, tai keli berniukai „Moment“ klijais užklijavo trijų kabinetų duris. Kaltininkai netrukus buvo išaiškinti ir jų tėvai sutiko atlyginti mokyklos patirtus nuostolius. Moksleivis, kuris galimai buvo užsipultas mokyklos direktoriaus, prie šio chuliganizmo nebuvo prisidėjęs. Dėl ko tarp jo ir įstaigos vadovo kilo konfliktas, dar turės išsiaiškinti pareigūnai. Vieno moksleivio mobiliuoju telefonu įrašytame garso įraše girdėti, kaip, įtariama, direktorius auklėja septintoką.
„Kaip dėsiu per šitą galvą suš… Dabar gali duoti interviu, kaip skriaudžia šitos mokyklos mokinukus. Ko maivaisi, durneli tu, ko spyriojiesi. Negalvojau, kad tu toks durnas. Šaunuolis“, – trumpame garso įraše girdėti vyriškas balsas.
Su nebaudžiamumu nesitaikstys
Pats A. Paberžis teigia, kad jis taip pat turi medžiagos, kurioje ši konfliktinė situacija matyti geriau, tačiau jos viešinti nenorintis – atiduos tik incidentą tirsiantiems pareigūnams. Jam kiek nesuprantama ir neva nukentėjusio vaiko tėvų pozicija – nei įrašą išplatinusio tėvo, nei mamos savo kabinete jis nesulaukė. Apskritai vaiko tėvo nėra net akyse matęs.
„Su šiuo vaiku ir anksčiau būta didelių problemų. Vis grasindavo man, kad savo pasieks. Daugiau komentuoti negaliu, kol nebus baigtas tyrimas, o kaip žinoma, tokie dalykai ilgai užtrunka“, – teigė A. Paberžis.
Direktorius atviravo, kad išgirdęs viešai išplatintą įrašą susikrimto, tačiau kaltinimai tuo, kad fiziškai smurtavo prieš vaiką, jam sukėlė tik šypseną. Anot jo, griežtas žodis ir smurtas – visiškai skirtingi dalykai.
Tai ne pirmas kaltinimas direktoriui dėl galimo smurto, tačiau anksčiau byla net nebuvo pradėta.
„Kol dirbsiu, tol donkichotiškai kovosiu su nebaudžiamumu ir vaiko darymu ką nori. Ir tokių situacijų yra gana daug. Kad ir rūkymas – aplink esančių daugiabučių pirmininkai nuolat skundžiasi, kad moksleiviai šiukšlina, spjaudosi. Policija nieko nedaro, mes kalbamės ir gražiuoju, ir piktuoju, bet kai kurie mokiniai nenori nei matyti, nei girdėti“, – kalbėjo A. Paberžis.
Mokytojai jaučiasi bejėgiai
Direktorius teigia neklaužadas savotiškai supranta. Anot jo, šiuolaikiniai vaikai puikiai žino savo teises ir tai, kad jų sudrausminti priemonių nėra. Direktoriaus teigimu, anksčiau būdavo nedrausmingų išsišokėlių, tačiau mokytojai turėdavo ir galėdavo juos drausminti. Dabar esą situacija kitokia, ir vaikai tuo naudojasi. A. Paberžio nuomone, kol pedagogai neturės konkrečių ir veiksmingų drausminimo būdų, tol padėtis mokyklose nesikeis. Būta net atvejų, kai mokiniai obuoliais apmėtė direktoriaus kabineto langus. Deja, pasak A. Paberžio, vengdami konfliktinių situacijų, pedagogai ne visada išdrįsta netinkamai besielgiančius vaikus drausminti.
„Mokiniams viskas galima, atsakomybės jokios. O pedagogas ar turi bent vieną drausminimo priemonę? Dažnai mokytojai vardan ramybės susitaiko su nederamu elgesiu, bando nematyti, kad nekiltų dar didesnių konfliktų. Situacijos bjaurios, nes dažnu atveju mokiniai juos pasiunčia į visas puses ir įvairiomis kryptimis“, – pasakojo direktorius.
Tačiau jų mokykloje pedagogai yra drąsinami tokiais atvejais kreiptis į administraciją. Pasak A. Paberžio, kol bus toleruojamas nederamas kai kurių moksleivių elgesys, tol nesijaus saugūs ne tik pedagogai, bet ir kiti mokiniai. Mokykloje, kur didelė dalis mokinių turi specialiųjų poreikių, vyksta savotiškas karas, tačiau jis jaučiantis bendruomenės palaikymą.
„Taip, nesu idealus, nešiuolaikinis ir ne metų mokytojas, tačiau elementari vieninga sistema, kurioje visi jaustųsi saugūs, turi būti“, – teigė A. Paberžis.
Susidomėjo ir ministerija
Šiuo incidentu susidomėjo Švietimo ir mokslo ministerija, Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius, vaikų teisių specialistai. Tačiau kol nepradėtas tyrimas, visi nuo platesnių komentarų susilaiko.
Savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bagdanskienė teigė, kad apie M. Karkos pagrindinėje mokykloje įvykusį incidentą jau teiravosi ir ministerijos atstovai, tačiau kol neišklausytos abi konflikto pusės, apie tai kalbėti dar anksti.
„Viskas perduota policijai ir vaiko teisių specialistams, kol vyksta tyrimas, mes nieko negalime komentuoti. Kai turėsime tyrimo rezultatus, bus sprendžiama, kokių priemonių imtis. Anksčiau taip pat buvo panašus įvykis dėl galimo smurto prieš vaiką, bet ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neįrodžius direktoriaus kaltės“, – sakė A. Bagdanskienė.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė taip pat teigė, kad šiuo atveju tyrimo turėtų imtis policija, skyrius gali tik suteikti pagalbą galimai nuo smurto nukentėjusiam vaikui.
„Vakar ryte bendravau su nukentėjusio berniuko tėvu. Mes organizuosime pagalbą vaikui, o policija imsis tyrimo“, – teigė A. Grainienė.
Tiesa, policija dėl galimo smurto ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Pasak Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyriausiosios specialistės Rasos Galkauskienės, dar nebuvo gautas nei nukentėjusio vaiko tėvų pareiškimas, nei vaikų teisių specialistų oficialus raštas, tad kol kas nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Ne pirmas atvejis
Tai būtų ne pirmasis ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl galimo M. Karkos pagrindinės mokyklos direktoriaus A. Paberžio smurto prieš vaiką. Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje į policiją kreipėsi vieno tos pačios mokyklos mokinio mama ir pranešė, kad direktorius per pertrauką, drausmindamas 12-metį jos sūnų, stipriai suspaudė ranką ir berniukui sukėlė skausmą. Teismo medicinos ekspertai aptiko ant vaiko rankos mėlynių, tačiau tyrimo metu paaiškėjo, kad prie jų atsiradimo A. Paberžis neprisidėjo. Berniukas kartu su kitais bendraamžiais buvo nudūmęs į netoliese mokyklos esantį devynaukštį daugiabutį ir ten energiją liejo spardydamas laiptinės duris. Neapsikentęs tokio chuliganizmo vienas namo gyventojas sučiupo vieną iš neklaužadų. Apie incidentą daugiabutyje pedagogams prasitarė klausiamas vienas iš laiptinėje siautėjusių vaikų.
Tariamai nukentėjusio vaiko mama tik praėjus savaitei po incidento parašė pareiškimą policijai. Kaip tąkart sakė A. Paberžis, tai galėjo būti savotiška provokacija ir kerštas už tai, kad jis apie nevaldomą mokinį pranešė vaikų teisių specialistams. Mat per stadione vykusią kūno kultūros pamoką specialiųjų poreikių vaikams minėtas moksleivis su keletu kitų ir ne šios mokyklos vaikų pradėjo trukdyti užgauliodami mokinius. Neištvėrusi mokytoja iškvietė mokyklos direktorių. Tačiau suvaldyti būrelį paauglių nesugebėjęs ir jis. Vengdamas didesnio konflikto, A. Paberžis mokytojai nurodęs klasę vestis į mokyklą. O kitą dieną mokykla pati surašė trijų lapų raštą Savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų bei Vaiko teisių apsaugos skyriams dėl mokinių nevaldomo elgesio. Tėvams skirti įspėjimai už vaikų nepriežiūrą. O jau po savaitės pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaiką, tačiau nutrauktas nenustačius A. Paberžio kaltės.
.
Dėmesio centre. Neprabėgus nė metams, galimo smurto prieš vaikus skandalas ir vėl purto M. Karkos pagrindinę mokyklą.
Griežtas. M. Karkos mokyklos direktoriaus A. Paberžio teigimu, kol bus užsimerkiama prieš paauglių siautėjimą ir nebaudžiamumą, tol pedagogai ir kiti vaikai nesijaus saugūs.