Panevėžys ilgą laiką didžiavosi žaliausio miesto įvaizdžiu, tačiau visus metus vykęs oro taršos matavimo tyrimas atskleidė, kad panevėžiečiai priversti kvėpuoti ne tokiu jau ir švariu oru. Keturiose skirtingose miesto vietose įrengtos nešiojamosios oro kokybės tyrimo stotelės parodė, kad nuo užterštumo labiausiai kenčia gyvenantieji pačiame centre.
Kaip teigė Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Taučikienė, Panevėžyje veikia vienintelė stacionari oro taršos matavimo stotelė Sirupio gatvėje. Koks oro užterštumas joje fiksuojamas, gali sužinoti kiekvienas panevėžietis – šie duomenys kasdien skelbiami Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje. Praėjusiais metais užterštumo kietosiomis dalelėmis rodikliai viršyti tik šešias dienas per metus, todėl Panevėžys atsidūrė antras nuo galo kaip mažiausiai užterštas miestas. Tačiau šiemet situacija pasirodė esanti kiek kitokia – nuo metų pradžios jau penkias dienas fiksuotas didesnis nei leidžiama užterštumas kietosiomis dalelėmis.
„Kol kas sunku prognozuoti, kaip bus toliau, nes teršalų kaupimasis ir išsisklaidymas ore labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų“, – sakė R. Taučikienė.
Paros ribinė vertė gali būti iki 50 mikrogramų kietųjų dalelių kubiniame metre. Ši riba Savivaldybėje negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus. Pasak specialistės, paskutinį kartą teršalų smogas apėmęs Panevėžį ilgiau kaip 35-ias dienas buvo 2010-aisiais. Tokiais atvejais galima imtis ir kiek radikalių taršos mažinimo priemonių, tačiau kol kas jos nebuvo panaudotos.
„Šiemet stacionari oro taršos matavimo stotelė jau penkis kartus fiksavo padidėjusią oro taršą. Rekomenduojama, kad oro tarša neviršytų 35-ių dienų per metus. Tokiu atveju Savivaldybė turi patikslinti oro kokybės planą ir numatyti priemones, kurios padėtų sumažinti taršą. Viena iš jų – riboti eismo srautus tose vietose, kur fiksuojama didelė oro tarša. Bet labai sunku įsivaizduoti, kas būtų, jeigu tektų uždaryti vieną pagrindinių miesto gatvių“, – sakė R. Taučikienė.
Didžiausi teršėjai – automobiliai
Nors stacionarios, Sirupio gatvėje esančios, stotelės duomenys guodžia, kad Panevėžyje tarša pernai buvo padidėjusi tik šešias dienas per metus, Savivaldybės užsakytas ir pernai atliktas oro taršos matavimo tyrimas skirtingose miesto vietose atskleidė, kad situacija kur kas sudėtingesnė. Atliekant tyrimą, nešiojamosios oro taršos matavimo stotelės buvo įrengtos skirtingose miesto vietose – gyvenamųjų namų kvartaluose Rožių bei Aukštaičių gatvėje, taip pat pramonės rajone Paliūniškio gatvėje bei miesto centre – J. Basanavičiaus gatvėje. Nors dažniausiai dėl gerklę graužiančio smogo ir aitraus kvapo skundžiasi Rožyno mikrorajono gyventojai, didžiausia tarša užfiksuota J. Basanavičiaus gatvėje. Čia užterštumas kietosiomis dalelėmis pernai viršytas praktiškai per visą šaltąjį sezoną – gruodžio, vasario ir kovo mėnesiais. Taip pat didesnė nei leidžiama tarša buvo nustatyta vasario bei kovo mėnesiais Paliūniškio gatvėje.
„J. Basanavičiaus gatvėje daugybė individualių namų, besišildančių kietuoju kuru. Čia labai intensyvus ir automobilių judėjimas, o ir gatvių barstymas druskų mišiniais taip pat daro įtakos didesniam užterštumui. Paliūniškio gatvėje užterštumą didina didžiosios pramonės įmonės. Padidėjusi tarša fiksuota šaltuoju metų laiku, kai lietus rečiau nuplauna paviršių, ir pavasarį, kai išsausėja žemė“, – kalbėjo specialistė.
Tuo metu Rožyne žiemos mėnesiais buvo stebima didesnė anglies monoksido, kuris išsiskiria kūrenant namus kietuoju kuru, koncentracija, tačiau, anot specialistės, ribinės normos nebuvo viršytos.
„Šio tyrimo tikslas buvo identifikuoti labiausiai užterštus miesto rajonus ir nustatyti, kokie teršalai dominuoja. Negalime šių duomenų lyginti su stacionaria oro taršos matavimo stotele, nes naudojami skirtingi matavimo metodai, bet galime susidaryti platesnį vaizdą“, – sakė R. Taučikienė.
Ieškos sprendimų
Specialistės teigimu, pagal gautus duomenis galima sudaryti labiausiai užterštų miesto vietų žemėlapį, taršos šaltinius bei ieškoti priemonių, kurias įgyvendinus būtų galima sumažinti užterštumą Panevėžyje. Nors iš pažiūros atrodytų, kad sumažinti taršos neįmanoma, tačiau, anot R. Taučikienės, yra realiai įgyvendinamų priemonių, kurios gali prisidėti prie taršos mažinimo.
Pavyzdžiui, dabar jau ir individualių namų savininkai iš valstybės gali tikėtis subsidijos, jeigu nuspręstų savo seną šildymo katilą pakeisti moderniu ir tausojančiu aplinką. Savivaldybė taip pat gali prisidėti kuriant kuo patrauklesnę infrastruktūrą, kad visus svarbiausius miesto objektus gyventojai galėtų pasiekti ne automobiliu, o dviračiu ar viešuoju transportu. Taip pat svarbu, kad seni ir neekologiški viešojo transporto autobusai būtų pakeisti į varomus elektra ar bent hibridinius, kurie mažiau teršia aplinką.
„Visos šios priemonės yra realiai įgyvendinamos. Žinodami taršos šaltinius ir labiausiai užterštas miesto vietas, galėsime parinkti ir optimaliausią priemonių planą kovai su tarša“, – sakė R. Taučikienė.