-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad pagalba namuose skirta tik itin silpniems senjorams, kurie negali pakilti iš lovos. Šį mitą paneigia „Senjoro“ vadovė Rugilė Bitautaitė:
„Senjorų priežiūra – tai ne tik rūpestis buitimi ar kasdiene higiena. Dažnai senjorui reikalinga pagalba tik naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, tvarkant dokumentus arba jį palydėti į gydymo įstaigą ar parduotuvę. Nepamiršta ir emocinė pagalba ar tiesiog draugija, kai socialinio darbuotojo padėjėjai su senjoru užsiima jo mėgstamu hobiu, ieško naujų pomėgių, mankštinasi ir svarbiausia – kartu pasineria į nuoširdžius pokalbius“, – pasakoja R. Bitautaitė.
Dėl įsisenėjusių mitų paslaugos senjorui į namus dažnai prilyginamos „prabangos prekėms“. Visgi, R. Bitautaitės teigimu, jos kur kas prieinamesnės, nei dauguma žmonių mano.
„Dauguma senjorų ir jų artimųjų net nežino, kad savivaldybė gali visai arba iš dalies finansuoti socialinę priežiūrą senjoro namuose. Be to, jeigu savivaldybė bendradarbiauja su daugiau negu viena organizacija, pagyvenęs žmogus gali išsirinkti sau priimtiniausią paslaugų teikėją“, – pasakoja „Senjoro“ vadovė.
„Savarankiškumo praradimas gali išgąsdinti senjorą, tačiau socialinio darbuotojo padėjėjas tikrai nesirengia to atimti. Jo siekis – suteikti senjorui galimybę tapti nepriklausomam nuo artimųjų pagalbos, padėti jam įsitraukti į bendruomeninę veiklą, puoselėti draugystę, sveikiau ir aktyviau gyventi. Ir čia nėra jokios prievartos, pavyzdžiui, socialinis darbuotojas gali teikti rekomendacijas, kaip pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau senjoro ir jo šeimos žodis vis tiek bus galutinis dėl priežiūros namuose plano“, – pasakoja R. Bitautaitė.
„Senjoro“ vadovė teigia, kad šios paslaugos suteikia galimybę senjorui su mylimais žmonėmis leisti laiką ne vien sukantis buityje, bet daugiau dėmesio skirti kokybiškam poilsiui drauge – ar tai būtų išvyka, savaitgalio pietūs, o gal ilgesnis pokalbis prie arbatos puodelio. Dėl to savivaldybės finansuojamą socialinę priežiūrą gali gauti ir tie, kurie nėra vieniši.
„Kartais senjorai ar netgi jų artimieji gėdijasi kreiptis pagalbos, nes mano, kad tai yra silpnumo požymis. Pavyzdžiui, senjorai baiminasi, kad priėmę pagalbą taps priklausomi nuo kitų žmonių, o jų artimieji išgyvena, kad paprašę pagalbos nuvils savo vyresnį šeimos narį. Tačiau pagalbos prašymas – tai vienas stipriausių ir drąsiausių dalykų, ką žmogus gali padaryti“, – padrąsina R. Bitautaitė.
„Senjoro“ programos vadovė primena, kad asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys senyvo amžiaus artimuosius, gali kreiptis pagalbos į savo vietovės savivaldybę arba seniūniją dėl socialinių paslaugų artimajam ir sau. Esant poreikiui, iš pasirenkamų organizacijų senjorai gali rinktis ir Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos socialines paslaugas.
