Medikams – apdovanojimai ir naujas pasisveikinimas (fotogalerija)

Sekundė
Aktualijos
2020.07.17 17:32

Darbo savaitės pabaiga Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo neeilinė. Čia ne tik atidarytas Vaiko raidos centras, bet ir dviejų apskričių medikams įteikti apdovanojimai „Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai“, sukurti specialiai tiems, kurie aktyviausiai prisidėjo suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą.

Vaiko raidos centras – trečiasis toks Lietuvoje, teikiantis visas vaiko psichinei sveikatai skirtas paslaugas, – Panevėžyje duris atvėrė kovą, tačiau dėl karantino oficialus atidarymas buvo nukeltas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad Aukštaitijos sostinė stojo į vieną gretą su tokiais didmiesčiais kaip Vilnius ir Kaunas. Iš viso tokius centrus planuojama atidaryti visuose penkiuose didžiuosiuose regionuose. Šiame centre pagalba teikiama turintiems raidos sutrikimų vaikams nuo gimimo iki 18 metų.

„Tos pagalbos, deja, prireikia vis dažnesniam. Kodėl, sudėtinga paaiškinti. Galbūt vienas paaiškinimų būtų, kad išmokome laiku tas problemas pastebėti, atpažinti ir nelaikome tiesiog vaiko keistenybėmis ar tėvų auklėjimo stoka“, – sako ministras.

Jo teigimu, ir iki tol Panevėžyje dirbo vaikų psichiatrai, neurologai, kiti specialistai, tačiau tokio Vaiko raidos centro, kuris veiktų kaip integralus atskiras padalinys, nebuvo.

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas sako, kad centre medikamentinis gydymas nėra prioritetas. Čia dirba daugiau psichologų negu gydytojų psichiatrų, tai ir yra centro išskirtinumas. Stacionaro paslaugos neteikiamos, tačiau kitais metais, atėjus jaunų specialistų, bus daroma ir tai.

„Gana jaunas personalas, turintis didelių medicininių ambicijų“, – džiaugiasi direktorius.

Jo teigimu, pacientų sulaukiama ne vien iš aplinkinių rajonų, bet ir Vilniaus bei Kauno.

Čia dirba du vaikų psichiatrai, keturi psichologai, vaikų neurologas, socialiniai darbuotojai, kineziterapeutai ir kiti specialistai.

Pasak direktoriaus, Vaiko raidos centras ne tik dirba medicininį darbą, bet ir vykdydamas įvairius projektus stengiasi įtraukti bendruomenę.

Svarbūs simboliai

Ministras A. Veryga dėkojo ir Panevėžio bei Utenos regionų medikams, savanoriams. Panevėžyje apdovanojimai įteikti iš viso 48 asmenims, iš jų 9 – Respublikinės Panevėžio ligoninės darbuotojai, o 24 – panevėžiečiai. Pasak ministro, niekas dar nesibaigė ir atsipalaiduoti negalima, tačiau šiuo metu galima kiek atsikvėpti ir pailsėti, nepamirštant pasakyti ačiū. Jo teigimu, Lietuva gerai susitvarkė su koronaviruso infekcija. Pasak A. Verygos, dažnai sakoma, kad mums tiesiog pasisekė, virusas mus apėjo šonu.

„Niekas mūsų neaplenkė. Jei ne bendras visų darbas, nebūtume galėję dabar susitikti“, – sako jis.

Ministro manymu, Lietuva gerai susitvarkė dėl kelių priežasčių. Viena jų – visuomenė elgėsi taip, kaip reikėjo. Karantino metu buvo keli kritiniai momentai – ilgasis Velykų savaitgalis, kitos šventės, kai žmonės keliauja. Tada buvo didelė rizika, kad virusas išplis. Yra šalių, kuriose taip ir nutiko, tačiau Lietuvos žmonės susitelkė. A. Veryga sako nemanantis, kad taip elgtasi iš baimės susirgti ar tiesiog bijant baudų.

„Apima didžiulis pasididžiavimas, kad, kaip šalis, kai labai sudėtinga, mokame susitelkti, pamiršti nesantaiką“, – sako ministras.

Kaip dar vieną priežastį jis įvardijo medikus, kuriems reikėjo žaibiškai persiorientuoti, išmokti daug naujų dalykų, prisiminti, ką mokėjo tik teoriškai, tačiau praktiškai netaikė. Pasak A. Verygos, buvo svarstančių, ar reikia tokių apdovanojimų, tačiau medikų bendruomenė mano, kad tokie simboliai yra svarbūs.

Gelbėjo ir buvimas šalia

Kartu su kitais panevėžiečiais apdovanojimą iš ministro rankų atsiėmusi Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė sako, kad apdovanoti dar penki jos pasiūlyti šios stoties darbuotojai. O ją pačią nusprendė apdovanoti Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak R. Ramoškienės, iš šimto žmonių atrinkti verčiausius buvo sunku.

„Jie visi verti medalio“, – neabejoja ji.

Direktorė sako, kad karantinas šalyje baigėsi, tačiau tikrai ne greitosios pagalbos medikams. Jie ir dabar pas kiekvieną karščiuojantį ligonį važiuoja kaip pas galimai sergantį koronavirusu. Pasak jos, greitosios pagalbos stotyje dirbama ir šeimomis. Tad buvo atvejų, kai darbuotojai vaikus paliko artimiesiems ir du mėnesius nesimatė.

„Pradžia buvo labai sudėtinga. Kovas, balandis buvo baisiausi mėnesiai“, – pasakoja ji ir priduria, kad buvo ne tik didžiulis darbo krūvis, bet ir nežinomybė.

Ir dabar dirbama su apsaugomis priemonėmis. R. Ramoškienė juokauja jau turbūt nusibodusi visiems kas rytą kartodama– apsaugos priemonės, apsaugos priemonės. Ir pacientą, kuris bene ilgiausiai gydomas Lietuvoje nuo koronaviruso komplikacijų, pirmiausia paėmė greitosios medikai, net neįtardami, kad jau netrukus jam nustatys COVID-19.

Tarp apdovanotųjų ir Respublikinės Panevėžio ligoninės kapelionas Pavelas Andžejevskis. Karantino metu iš ligoninės koplyčios jis kasdien transliavo internetu šv. Mišias. Jo manymu, tai nebuvo pagrindinis dalykas. Svarbu buvo bendravimas.

„Nieko nereikėjo sakyti. Reikėjo paprasčiausiai būti“, – sako jis.

Kapeliono teigimu, daug kas ateidavo tiesiog pabendrauti, pajuokauti, pasakyti kokį anekdotą.

„Pradžia buvo labai sunki, nes niekas nieko nežinojo, bet visi bijojome“, – sako, kad ligoninės bendruomenei reikėjo ir tokios paramos, jis.

Kartu prisipažįsta, kad apdovanojimas nustebino. P. Andževejskis mano nieko ypatingo nepadaręs.

Medicinos istorijos dalis

Susirinkusiems medikams, savanoriams dėkojo ir koronavirusu susirgęs pacientas, kuris pirmasis Lietuvoje gydytas naudojant EKMO – ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos – sistemą. Ji pasitelkiama gelbėjant ypač sunkius ligonius, kuriems nebepadeda nei deguonies terapija, nei dirbtinė plaučių ventiliacija. Prie aparatūros jis buvo prijungtas beveik mėnesį. 52 metų panevėžietis Eugenijus Dargužis sako, kad vėliau dar apie 2 savaites gulėjo Santaros klinikose, o dabar jam taikoma reabilitacija. Antrąjį gimtadienį švenčiantis panevėžietis sako, kad kvėpavimas jam gana greitai atsistatė atsigavus, su rankomis irgi viskas buvo gerai, tačiau problemų kilo dėl kojų. Kol kas vyras vaikšto pasiramstydamas lazda, tačiau pasiekimas nemenkas – pradžioje vežiotas tik vežimėlyje. Tikimasi, kad kojų funkcijos atsistatys ir jis vėl normaliai vaikščios.

E. Dargužis sako, kad dabar apie tą sirgtą laiką išgirstantis tik iš kitų. Pats tuo laiku gyveno sapnuodamas įvairiausius sapnus. Kaip ir kur užsikrėtė koronavirusu, vairuotoju dirbęs vyras sako nežinantis iki šiol. Simptomai pasireiškė, kai jau buvo namuose – pakilo temperatūra ir teko kviesti greitąją. Vyras pasakoja iki tol gyvenęs gana aktyviai, sportavęs, nerūkęs, tačiau jo kraujospūdis buvo padidėjęs.

„Labai ačiū, kad galiu matyti mėlyną dangų, žalią žolę“, – dėkojo medikams jis.

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius A. Skorupskas mano, kad E. Dargužio atvejis yra unikalus.

„Šis pacientas – Lietuvos medicinos istorijos dalis. Visos šalies sveikatos sistemos darbas ir pasiekimas“, – neabejoja jis.

Pasak direktoriaus, gydant šį ligonį dirbo ir tebedirba didžiulės medikų komandos. Kovo pabaigoje patekęs į ligoninę mūsų mieste, E. Dargužis po kelių dienų, prijungus prie vadinamojo dirbtinio plaučio, buvo pervežtas į Santaros klinikas. Dabar vėl reabilituojamas Panevėžio ligoninės specialistų.

„Reabilitacinis gydymas eina į pabaigą ir po kelių savaičių grąžinsime šeimai. Mūsų siekiamybė, kad žmogus sugrįžtų į visavertį gyvenimą“, – sakė jis ir dovanojo pacientui seniausios Panevėžio ligoninės atvaizdą.