Kai gamta ir žolynai klesti, kupėja, rasoja, atšvęsti trumpiausios, magiškais ritualais apipintos Joninių nakties panevėžiečiai susirinko į Kultūros ir poilsio parką.
Jau baigiantis darbo dienai pirmieji čia sušurmuliavo mugės prekiautojai, o vakarėjant žolynais kvepiantis parkas prisipildė Vasarvidžio šventės žavesio ir mistikos.
Šios stebuklingos nakties Lietuvoje nuo seno visi labai laukdavo.
Joninės arba Rasos švenčiamos iš birželio 23-iosios į 24-ąją, kai sutemos su aušra susijungia šiauriniame horizonte, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis.
Tai saulės ir gamtos klestėjimo kulminacija, metas, kai žmogus susilieja su gamta, pasisemia iš jos dvasinių ir fizinių jėgų visiems ateinantiems metams, kai atiduoda duoklę Saulei, Žemei.
Joninės neįsivaizduojamos be naktyje degančio laužo, šokių, vandenyje plukdomų vainikų, paparčio žiedo ieškojimo. O išaušus ankstyvam rytui būtinai nusiprausti rasa, tikima, kad tuomet žmonės bus sveiki ir gražūs.
Vasarvidžio šventėje panevėžiečiai pakartojo senąsias tradicijas: kupoliavo, pynė vainikus, juos plukdė Nevėžio vandenyse, neapsieita ir be raganų burtų.
Autentišką šventę papildė ir Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklis mažiesiems.
Vakaro finalui šventės organizatoriai – miesto Bendruomenių rūmai – į Panevėžį pakvietė populiariąsias atlikėjas „Baltos varnos“, etninės muzikos atlikėją Lauritą Peleniūtę, o naktišokiams – grupę „Jauti“.
G. Kartano nuotr.
P. Židonio nuotr.
